Nu jau nereikia taip pesimistiškai...

Rašau ten man adresuotam postui.
Kad tu manęs taip pat nepažįsti Aš tų knygų neskaičiau, o realius gyvenimo pavyzdžius stebėjau iš labai arti. Ir nebe pastangų šie pavyzdžiai. Nes niekas be pastangų nepasidaro. Bet visa ko pradžia yra tai, kas galvoje. Ir apie save nekalbėjau nė truputėlio.
Manai, kad aš šiltnamio sąlygom gyvenu/gyvenau? Manai, kad alkoholizmas - svetimas man reiškinys? Manai, kad aš esu "jauna ir kvaila", nieko neišmanau, gyvenimo nemačius ir geriau tada patylėt? Tada labai klysti. Žinoma, neteigiu, kad esu visažinė, viską patyrus, bet ir nesu lepi gėlelė, nieko nesuprantanti, kaip būna. Per labai trumpą laiką tiek skirtingų žmonių pažinau, kad kuo toliau, tuo mažiau stebiuosi. Ir kaži ar tai likimas

Ir vyrų yra

Tikiu, kad YRA visgi tų vyrų, tik reikia gerai paieškoti
Pritariu, kad alkoholizmas, viena iš didžiausių degradacijos formų, BET niekas nevyksta
be priežaties, kažkas tam turėjo įtakos: genai, draugai, artimieji, depresija ir t.t. ir t.t. Todėl neverta kaltinti
tik vyrų, ir moterų yra alkoholikių ir labai jau nemoteriškų... manau, kad pasaulyje yra balansas - ir tokių ir tokių po lygiai,
tik laiko klausimas kada kuris kurį susitiks