Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė Svečias 2013 Sausio 18, 13:02, Atsakymo numeris: #93731

Bendrakeleivių" renkamą mišrią grupę pradėjau lankyti, kai dar nebuvau išsiskyręs. Skyrybų metu gyvenimo kokybė labai keičiasi. Ką tik buvo šeima, nusistovėję ryšiai tarp šeimos narių ir aplinkinių, ir staiga viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Imi neatpažinti pats savęs, nuolat klausinėji, kas atsitiko, kodėl tai atsitiko man. Imi sielotis, jausti kaltę, kad nesugebėjai įveikti krizės, išlaikyti šeimos, apsaugoti nuo skausmo vaikų...apninka nepilnavertiškumo jausmas. Įkrito į širdį grupėje ištarti žodžiai, kurių niekada neužmirštu: „Nežiūrėk į tai, kas griūva. Matyk, kas lieka. Jei manai, kad neliko nieko, gedėk, o laikui atėjus, pradėk valyti griuvėsius. Nes po jais auga žolė, kuriai reikia šviesos..."
Jei trumpai, galiu pasakyti viena: man darbas grupėje padėjo. Gyju. Negyja tie, kurie netiki, jog po griuvėsiais auga žolė.
Remigijus

Po skyrybų aš labai aiškiai pajutau, kad visai nebeturiu savęs ar esu tiesiog save „pametusi". Būtent tada, kai tai suvokiau, atsirado viltis, kuri ėmė vesti tikrąja kryptimi. Dievas davė man tai, ko tokioje situacijoje labiausiai reikėjo - atvirumą Jam ir tikėjimą, kad Jis tikrai išves iš aklavietės, tik reikia atsiliepti ir eiti. Džiaugsmo ir gyvybės plotai augo, plėtėsi, iš akimirkų virto minutėmis, valandomis ir dienomis, savaitėmis... Pamažu tai visiškai pakeitė mano gyvenimą. Šis kelias man pačiai netikėtai ir neplanuotai išvedė mane iš tamsos ir atstatė.
Daiva

„Bendrakeleivių" kvietimą atvykti į skyrybas išgyvenančių vyrų grupę perskaičiau, prisipažinsiu, šiek tiek ironiškai. Maniau, kad tik silpni ir nevisavertiškumo kompleksą turintys vyrai galėtų guostis vienas kitam, dargi klausant kokiai nors jaunai psichologei ir kunigui, kuris, aišku, apskritai nieko neišmano apie šeimą. Bet kažkodėl nuėjau ir jau nuo pirmojo susitikimo visas mano priešiškumas išnyko. Pamačiau normalius, darbingo amžiaus vyrus, kurie dalijosi savo išgyvenimais, nebijodami, kad bus nesuprasti ar pasirodys silpni, nesibaimindami, kad iš jų bus pasišaipyta. Klausydamasis kitų vyrų, supratau, kad mano skausmas nėra išskirtinis ir nesu vienintelis, kuriam nepasisekė. Svarbiausia, kad po tų dešimties susitikimų pagal „Bendrakeleivių" programą pasijutau vėl galįs gyventi ir teigiamai mąstyti. Dabar vėl turiu gyvenimo kryptį ir daug mielų žmonių.
Algimantas

Apie grupę noriu pasakyti, kad per pirmąjį susitikimą atrodė, kad man jos veikiausiai nereikia. Kaip paaiškėjo vėliau, daugumai būna tokia pirma reakcija - kokie mes egocentriški... Greičiausiai tai tam tikra gynybinė reakcija. Išklausius kitų moterų sunkumų atrodė, kad didelės dalies jų aš neturiu, todėl man neverta gaišti laiko kalbantis apie tai, kas pačiai nėra aktualu. Vis dėlto suėmiau save į rankas, nes žinojau, kad pagalba man iš principo reikalinga, ir nutariau pasikliauti pažįstamų rekomendacijomis bei tikėtis gerų dalykų. Žinoma, pačiai kalbėti pasiūlyta tema, analizuoti save tam tikru kampu buvo neabejotinai naudinga - sielovadininkės, psichologė, kunigas savo klausimais ar apmąstymais taip pakreipdavo mano mintį, kaip viena savo apmąstymuose jos nebūčiau pasukusi. Kartais atsiremdavau į neatsakomą klausimą, bet labai greitai pritariau nuostatai, kad svarbiausia išsikelti klausimą, o atsakymas subręsta, anksčiau ar vėliau (kai kurie jų dar neatėjo, o gal ir visai neateis - grupė išmokė to nebijoti). Tačiau kas vykdavo tuo laiku, kai pati nekalbėjau, neanalizavau savęs aktyviuoju būdu, kai grupės užsiėmimą vedančiųjų dėmesys būdavo nukreiptas į kitas? Pradžioje atrodė, kad tai yra neproduktyvus laikas. Paskui supratau, kad suvokti save kitų kontekste ir patirti bendrystę yra didžiulė dovana. Net primityvusis palyginimas kai kuriuo momentu gali suteikti paramą - kartais išklausiusi kitos moters pagalvodavau, na vis dėlto, man nėra taip jau blogai, štai būna ir blogiau, ačiū tau Dieve, kad turiu tokią ir tokią dovaną, ačiū, kad nedavei man tokių ir tokių išbandymų.... Kartais kitai bekalbant atpažindavau savyje problemą, kurios anksčiau nemačiau - tarsi veidrodžio principu (juk yra dalykų, kurių net savo išorėje be atspindžio negali pamatyti)
http://www.bendrakeleiviai.lt/index.php?page=atsiliepimai-5
Svečias
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė Svetele 2013 Sausio 18, 15:53, Atsakymo numeris: #93737

As manau vieniem zmonem yra lengviau isgyvent pasidalinant savo patirtimi ir isgyvenimais su nepazystamais, kiti renkasi artimus draugus, treti tiesiog nori pasilikt vieni su savo mintim ir apmastymais. As asmeniskai uz viska kas tau padeda! :) Man padejo ir artimi draugai ir tiesiog geri pazystami, taciuau issineket reikejo ;) Netgi internetui ir forumam turiu skirt savo padeka nes kai buvo sunkiausia ir nezinojau kur detis paskaicius jog taip jauciuosi ne viena, ir kad visi praeina panasu etapa supratau jog nereikiaq pasiduot ir verta mokytis but laimingam is naujo be to zmogaus. Kad ir kaip likimas keistai kartais pasisuka is savo patirties manau kad tikrai viskas i gera. Tik praejus emociniam sokui ir nustojus gyvent prisiminimais, supratau kad visgi mano santykiai kuriuos taip branginau visgi atnese daugiau liudesio nei dziaugsmo tiek man teik buvusiajm... Tik neseniai pradejau is naujo dziaugtis mazais ir dideliais dalykais, ir supratau kad jauciu palengvejima, kad kas ryt vaziuodama i darba besiklausydama savo megstamos muzikos pagaunu save besisypsancia :)))

Jei kas pries pora menesiu butu pasakes kad taip jausiuos sakyciau kad jie nezino kas yra issikyrimas ir kad toks skausmas nepasimirsta, bet manau jei tikrai nori atrandi jegu ir mokaisi is naujo gyventi, vienas artimas zmogus pasake jog gyvename ne su vienu zmogum o su milijonais, tad negali pasaulis griuti del vieno:) Ir dar kad ir kaip nuvalkiotai skamba, bet pirmiausiai ismokime visi myleti save nes zmones iseina ir ateina, o tu pats su savimi turesi but visa likusi gyvenima :)

Linkiu stiprybes visiem ir tikiuosi kad vienaip ar kitaip jum visiem praeitu tas skausmas :)))
Svetele
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė svetlana 2013 Sausio 18, 22:42, Atsakymo numeris: #93739

Svetele rašė:As manau vieniem zmonem yra lengviau isgyvent pasidalinant savo patirtimi ir isgyvenimais su nepazystamais, kiti renkasi artimus draugus, treti tiesiog nori pasilikt vieni su savo mintim ir apmastymais. As asmeniskai uz viska kas tau padeda! :) Man padejo ir artimi draugai ir tiesiog geri pazystami, taciuau issineket reikejo ;) Netgi internetui ir forumam turiu skirt savo padeka nes kai buvo sunkiausia ir nezinojau kur detis paskaicius jog taip jauciuosi ne viena, ir kad visi praeina panasu etapa supratau jog nereikiaq pasiduot ir verta mokytis but laimingam is naujo be to zmogaus. Kad ir kaip likimas keistai kartais pasisuka is savo patirties manau kad tikrai viskas i gera. Tik praejus emociniam sokui ir nustojus gyvent prisiminimais, supratau kad visgi mano santykiai kuriuos taip branginau visgi atnese daugiau liudesio nei dziaugsmo tiek man teik buvusiajm... Tik neseniai pradejau is naujo dziaugtis mazais ir dideliais dalykais, ir supratau kad jauciu palengvejima, kad kas ryt vaziuodama i darba besiklausydama savo megstamos muzikos pagaunu save besisypsancia :)))

Jei kas pries pora menesiu butu pasakes kad taip jausiuos sakyciau kad jie nezino kas yra issikyrimas ir kad toks skausmas nepasimirsta, bet manau jei tikrai nori atrandi jegu ir mokaisi is naujo gyventi, vienas artimas zmogus pasake jog gyvename ne su vienu zmogum o su milijonais, tad negali pasaulis griuti del vieno:) Ir dar kad ir kaip nuvalkiotai skamba, bet pirmiausiai ismokime visi myleti save nes zmones iseina ir ateina, o tu pats su savimi turesi but visa likusi gyvenima :)
Esi stipri ir protingai mąstai. Ačiū, manau kad kai kažkam čia esi padėjusi :). Ir man taip pat - nes niekada nežinai, ką likimas iškrės, kada liksi vienas.

Linkiu stiprybes visiem ir tikiuosi kad vienaip ar kitaip jum visiem praeitu tas skausmas :)))
svetlana
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė svetlana 2013 Sausio 18, 22:44, Atsakymo numeris: #93740

Svetele rašė:
Linkiu stiprybes visiem ir tikiuosi kad vienaip ar kitaip jum visiem praeitu tas skausmas :)))


Esi stipri ir protingai mąstai. Ačiū, manau kad kai kažkam čia esi padėjusi :). Ir man taip pat - nes niekada nežinai, ką likimas iškrės, kada liksi vienas.
svetlana
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė Svetele 2013 Sausio 22, 14:24, Atsakymo numeris: #93834

Aciu Svetlana :D Butu gerai jei buciau tokia stipri kaip tu isivaizduoji, deja uzeina ir man silpnumo akimirku :))) Papasakok kokia tavo istorija? ;)
Svetele
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė svetlana 2013 Sausio 22, 20:15, Atsakymo numeris: #93841

Svetele rašė:Aciu Svetlana :D Butu gerai jei buciau tokia stipri kaip tu isivaizduoji, deja uzeina ir man silpnumo akimirku :))) Papasakok kokia tavo istorija? ;)

Mano istorija: išsiskyriau po 11 vedybinio gyvenimo metų, paprašau vyro išeiti, nes buvo neištikimas. Auginau 2 nedideles dukras, baigiau tuo metu aukštąjį, 7 metus praleidau tik darbuose, moksluose, su vaikais - be jokių pažinčių su vyrais. Baigusi studijas užsiregistravau DP. Praktiškai iš karto sutikau savo mielą žmogų. Buvo visko, bet mes jau ketvirti metai kartu. Šiek tiek buvo neramu dėl "3 metų meilės" - esu girdėjusi istorijų ir skaičiusi nemaža komentarų, kad būtent tada ir prasideda skyrybos. Kol kas mylime vienas kitą. Mokomės tai daryti, nuolat, kasdien. Esu ir stipri ir silpna - visko būna.
svetlana
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė Be saibu 2013 Sausio 22, 20:39, Atsakymo numeris: #93842

svetlana rašė:
Svetele rašė:Aciu Svetlana :D Butu gerai jei buciau tokia stipri kaip tu isivaizduoji, deja uzeina ir man silpnumo akimirku :))) Papasakok kokia tavo istorija? ;)

Mano istorija: išsiskyriau po 11 vedybinio gyvenimo metų, paprašau vyro išeiti, nes buvo neištikimas. Auginau 2 nedideles dukras, baigiau tuo metu aukštąjį, 7 metus praleidau tik darbuose, moksluose, su vaikais - be jokių pažinčių su vyrais. Baigusi studijas užsiregistravau DP. Praktiškai iš karto sutikau savo mielą žmogų. Buvo visko, bet mes jau ketvirti metai kartu. Šiek tiek buvo neramu dėl "3 metų meilės" - esu girdėjusi istorijų ir skaičiusi nemaža komentarų, kad būtent tada ir prasideda skyrybos. Kol kas mylime vienas kitą. Mokomės tai daryti, nuolat, kasdien. Esu ir stipri ir silpna - visko būna.

Noriu, kad tau paisektu.
Be saibu
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė Svetele 2013 Sausio 23, 13:18, Atsakymo numeris: #93853

Dziugu girdeti kad sutikai gera zmogu :))) O visom taisyklem buna isimciu taip kad nesuk galvos, linkiu sekmes didziausios! :D
Svetele
 

Re: Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Standartinė svetlana 2013 Sausio 23, 19:21, Atsakymo numeris: #93858

Širdingai ačiū palinkėjusiems gera. Abipusiškai :).
svetlana
 

Standartinė Orinta 2013 Liepos 09, 10:19, Atsakymo numeris: #96740

Mane paliko vaikinas ir man labai sunku yra vis galvoju apie jy as jam bandau paskambinti susitaikyti bet jo net telefonas isjungtas :( nezinau naktim verkiu nemiegu. Patarkit patarkit kaaa daryt. :(((((((
Orinta
 

AnkstesnisKitas

Grįžti į Kitos temos