cia tas draugas kuris neturi pinigeliu paskambinti rašė:Kokiomis vertybemis? kokiomis vertybemis vadovautis, kad su zmogumi galetum kalbetis apie ka tik sirdis geidzia ir nebijoti buti isduotam?
kokia galima konstruktyvi pavirsutiniska buitine diskusija tarp zmoniu kurie save vadina pora? ar tikrai to pakanka?
Nemeluokit sau. Visa tai tik baime dar karta patirti ta skausma.
Baime isileisti kita zmogu uz barikadu kuriu pristatom savisaugai. Savisaugai "nerandu normalios(aus)". Kaip Myleti zmogu kai jis uz barikados? Kaip zmogus gali Myleti, kai prisukes jausmus?

Mazochizmas lipti ant tų pačių žarijų vėl ir vėl. Kitas dalykas fiziškai nudegus formuojasi randai, jautrumas mažėja, po keliolikos seansų gali visiškai priprasti ir nebejausti nieko – dvasiškai taip pat. Klausimas ar vengimas to yra taip jau blogai? Ar teisinga rėkti visa gerkle, kad tai yra tik kitų kaltė ir visiškai neieškoti problemos savyje, būdų ją spręsti, keistis pačiam. Ar teisinga linkme keitiesi čia vėlgi kitas klausimas – laikas parodys. Nieko nedaryti tiesiog pasakyt sau „juk aš toks fainas, na atsiras kažkada, kas pamils toki, koks dabar esu“ ir toliau puldinėti kaip drugeliui į žvakės liepsną.
Aš nekalbu apie visišką jausmų atsisakymą(kažin ar tai išviso įmanoma), o apie jų kontrolę, jie žinoma niekur nedingsta, tačiau protas išlieka ramus, galva šviesi – jais ir vadovaujiesi, o esant reikalui parodai ir jausmus.

Gal tave ir pamils toks koks esi. O tu? o ka darysi kai toji meile, vienam ar kitam, praeis?
"po keliolikos seansų gali visiškai priprasti ir nebejausti nieko – dvasiškai taip pat." Tu juk zinai, kad tai netiesa. O as tau kaip irodyma antrinant galiu pasakyti, kad jei butum priprates, senai gyventum su bet kokia. Kas tave nustebins jei nepazista taves? Negera zmogui buti vienam.
"Kitas dalykas fiziškai nudegus formuojasi randai," Atleisk tam zmogui kuris padare randus! Gal jis buvo aklas ar kurcias, nesuprato ka daro?! Ar smerki iseinancius is sio pasaulio? Ne! Tai atsisveikink ir su skriaudiku. Tas kas musu neuzmusa, mus sustiprina.
"Ar teisinga linkme keitiesi čia vėlgi kitas klausimas – laikas parodys. "
"Mazochizmas lipti ant tų pačių žarijų vėl ir vėl."
Nelipk ant tu paciu. Perskaityk knyga "Laukinis sirdyje" Taupyk laika, o laikas taupys tave. Saugok perlus!
Gyvenimas GRAZUS!
Mylek ir buk Mylimas.

Niekas rankos nepakėlė. Džiugu, vadinasi vienišų žmonių DP nebeliko!!!

asics rašė:kai buni nuosirdus ir rodai dideli demesi kitam zmogui yra viskas gerai, bet kai veliau jis tave meta pasidaro labai skaudu, kad save zeminai ir daug ko prikalbejai... Todel su laiku zmones pradeda tokius dalykus vadinti sh ir skaityti, kad emociju rodymas yra zema

Nesutinku kad buti nuosirdziam ir atviram yra saves zeminimas. Tai yra garbingas elgesys, kuris, tiesa, gali buti neivertintas. Bet ji ivertins kazkas kitas - kas jums skirta(s)

svetlana rašė:

asics rašė:kai buni nuosirdus ir rodai dideli demesi kitam zmogui yra viskas gerai, bet kai veliau jis tave meta pasidaro labai skaudu, kad save zeminai ir daug ko prikalbejai... Todel su laiku zmones pradeda tokius dalykus vadinti sh ir skaityti, kad emociju rodymas yra zema

Nesutinku kad buti nuosirdziam ir atviram yra saves zeminimas. Tai yra garbingas elgesys, kuris, tiesa, gali buti neivertintas. Bet ji ivertins kazkas kitas - kas jums skirta(s)

Atviram ir nuoširdžiam būti visų pirma yra didelė drąsa. Ir šitie bruožai paperka labiausiai. Jei žmonės žinotų, kiek jie gali laimėti atvirumu ir nuoširdumu, jie tikrai neprisistatytų aplink save tiek barikadų.
Man emocijų rodymas nėra žema. Aš labai gerbiu ir myliu tuos savo draugus, kurie leidžia sau šalia manęs būti savimi su savo tikromis emocijomis. Tai stiprūs žmonės.

Spekuliuodamas kito žmogaus nuoširdumu labai pigiai parduodi tik pats save.

svetlana rašė:

asics rašė:kai buni nuosirdus ir rodai dideli demesi kitam zmogui yra viskas gerai, bet kai veliau jis tave meta pasidaro labai skaudu, kad save zeminai ir daug ko prikalbejai... Todel su laiku zmones pradeda tokius dalykus vadinti sh ir skaityti, kad emociju rodymas yra zema

Nesutinku kad buti nuosirdziam ir atviram yra saves zeminimas. Tai yra garbingas elgesys, kuris, tiesa, gali buti neivertintas. Bet ji ivertins kazkas kitas - kas jums skirta(s)

Nereik cia apie tuos vienintelius kalbeti, nes nera tokiu Pasaulyje, manau, yra daugybe zmoniu su kuriais galima butu gerai sugyventi
Reik tiesiog plaukti pasroviui, kaip sh ir dauzytis i uolas ir tyketis, kad kadanors gal isplauksi i atvira jura t.y. , kad gal susirasi +- sau tinkama

Ugnelė. rašė:

svetlana rašė:

asics rašė:kai buni nuosirdus ir rodai dideli demesi kitam zmogui yra viskas gerai, bet kai veliau jis tave meta pasidaro labai skaudu, kad save zeminai ir daug ko prikalbejai... Todel su laiku zmones pradeda tokius dalykus vadinti sh ir skaityti, kad emociju rodymas yra zema

Nesutinku kad buti nuosirdziam ir atviram yra saves zeminimas. Tai yra garbingas elgesys, kuris, tiesa, gali buti neivertintas. Bet ji ivertins kazkas kitas - kas jums skirta(s)

Atviram ir nuoširdžiam būti visų pirma yra didelė drąsa. Ir šitie bruožai paperka labiausiai. Jei žmonės žinotų, kiek jie gali laimėti atvirumu ir nuoširdumu, jie tikrai neprisistatytų aplink save tiek barikadų.
Man emocijų rodymas nėra žema. Aš labai gerbiu ir myliu tuos savo draugus, kurie leidžia sau šalia manęs būti savimi su savo tikromis emocijomis. Tai stiprūs žmonės.

yeye same old story visos jus ta paty sakot, bet galiausiai gaunas, kaip gaunas :d

Ugnelė. rašė:Atviram ir nuoširdžiam būti visų pirma yra didelė drąsa.

cia po to kai is dievuku virsta i Zmones. Po pripazinimo, kad nevisagaliai.
Matau kai kurie dar virsta i sh su ketinimu isplaukti i atvira jura. Tai cia po to arba niekada*.