Visų pirmą reikia turėti šiek tiek raumenų, gana daug ištvermės ir stiprią širdį. O iš kitos puses, apie 95 proc einančių į kalnus moterų yra senmergės. Čia šiaip asmeninis pastebėjimas. :) Todėl reikia sustatyti prioritetus: ar meilė vyrui, ar meilė kalnams:)

Trysiksai lengvai nusisneka.
as buvau kalnuose, perejau kazkur 5-6 perejas. Kaukaze. Daba yra čeku firma, kuri turi atstovus Lietuvoje ir tokius zygius organizuoja.

Cia kelios nuorodos
http://www.gerasvejas.lt/index.php
http://www.xgenomas.lt
http://www.turistas.lt/kelioniu_aprasymai/kelioniu_dienorasciai/kaukazas_2006.html?Itemid=153

Yra keleta keliautoju klubu kurie uzsiima tokiomis kelionemis. Su jais susiekus galima issiaiskint kas, kur ir kada organizuoja. Mano Tetis daznai keliaudavo, tada dali patirties paliko ir man.

Del pasiruosimo, tai ruosiamasi yra priklausomai nuo sudetingumo kalno. Naujokui montblanui uztektu gal ir 2 men. intensyviai sportuojant, maitinantis ir sveikai gyvenant, o vat i everesta gali ir keliu metu pritrukti.

Pats kiek matau ir zinau, tai lietuvoje paprastai treniruojama istverme bei koju jega. (begimai ilgomis distancijomis, plaukimai, slidinejimas).

Turint silpna nugara verta treniruoti ir ja (uztrunka daug laiko), nes gali tekt nesti svorius apie 30-40 kg.

Treniruotis su iranga teks paciai namie, o patarimo visada sulauksi is alpnistu kaip peristi mazgus, naudoti karabinus, kates ir visa kita. Deja kopinejimo saliu yra vienetai lietuvoje.

Tokie zygiai paprastai reikalauja geros irangos, o jos kaina yra tikrai didele. North Face gal ir ne visi gali ipirkti, taciau yra daug kituokiu vardu kurie gamina ekstremaliom salygom skirta apranga, apava, inventoriu.
Cia ir prasides paieskos miegmaisiu su -20 * C komforto zona paieska. Ultra lengvu palapiniu su itin stipriais duraliuminio ar anglies (ne stiklo) pluosto kuoliukais statomu ant sniego ar uolu ieskojimai. Neissiplesiu...

Ir galu gale psichologinis pasirengimas. Pats svarbiausias!!!. Suradimas cia namuose paciu brangiausiu prisiminimu, prisirisimu, mylimiausiu zmoniu. Kad kopiant noras didesnis butu pamatyti juos, negu uzlipti. Kad reikalaui esant ir likus 15 m. iki virsunes susitaikyti ir neuzkopti del esamu netinkamu salygu. Del gebejimo valdyti save ir savo organizma, kad greiciau aklimatizuotis.
(Tiek Tetis, tiek as pats esu isitikines jog i tokias keliones kopti su seima negalima)

O siaip viskas imanoma. Sportuok ir pradek kalnu uzkariavima kaip ir visi alpinistai nuo maziausiu kalvu, pradzioje tatrai... o veliau jau ir aukstesni kalnai, sudetingesni klimatai, pavojingesni slaitai.

Dievinu kalnus! Šiaip Vilniaus keliautojų klubas kasmet vasarą orgnizuoja turiadą į kurį nors Azijos kalnyną. Į šią turiadą gali važiuoti ir niekada kalnuose nebuvę žmonės, net specialaus išankstinio pasiruošimo nebūtinai reikia. Tiesiog niekada kalnuose nebuvę dažniausiai prijungiami prie grupės, kuri eina nesudėtingu maršrutu.

Pernai aš taip su jais važiavau į Kaukazą, o šiemet - į Tadžikijoje esančius Fanų kalnus. Žinoma, fizinė ištvermė yra gerai ir daug lengviau eiti žmonėms, kurie ir šiaip gyvenime pasportuoja. Nors priklauso nuo situacijos... Pvz. pernai Kaukaze ėjome radialiniu principu, tad dideles kuprines nešėme tik kokias 4 dienas iš 11. O šiemet Fanuose visas 16 dienų ėjome su kokių 20-25 kg (merginoms) ir apie 30 kg (vaikinams) svorio kuprinėmis, kas kai kuriems žygio dalyviams jau matėsi, kad per sunku. Žodžiu, prieš važiuojant reikia tiesiog išsiaiškinti, kokio sudėtingumo trasa planuojama.

Šiaip į tas vasarines turiadas paprastai važiuoja apie 100-200 žmonių, iš kurių sudaromos paties įvairiausio lygio grupės po 8-15 žmonių, tad sau vietos turiadoje ras praktiškai bet kokio pasirengimo žmogus. Beje, šias turiadas VK organizuoja nekomerciškai, tiesiog dalyviai prieš kelionę susimeta bilietams, vizoms, kitoms išlaidoms ir visa tai keliautojų klubas bendrai nuperka, dažnai dar gaudamas nuolaidas už kiekį.

Jei kas norės daugiau informacijos, galit man parašyti: dovile@darnipora.lt

Mano svajone nukakti i kalnus! Gaila, kad per velai susizgribau, jog siu metu atostogas galejau praleisti kalnuose. Bet kitais metais tikrai keliausiu!

Bijau aukscio... Tad kad ir kaip noreciau i kalnus, pirmiausiai kazkaip reikia issigydyti sita baime.

Teko lankytis Kolorado valstijoje, kanjone - grozis ir erdve uzburia! Dabar nera taip jau brangu isskristi i Amerika.

Kvieciu i kalnus sia vasara, kalnu zygiai patyrusiems ir einatiems pirma karta. Patys kiekvienais metais einame i zygius,
tad daugelis siulomu marsrutu praeita, keliaujame nuo jaunystes:) Tai vidurio Norvegija, Lofotenu salos-Uzpoliare, Italijos Alpes, Krymas, Karpatai, Slovakija, Skotija...
Jei kas susidomejo rasykit lilija@bartika.com