Tarakonas Antanas greičiausiai yra rašinėlio autoriaus tėtis, kuris jau daug metelių nemoka mamai alimenų, skirtų jo išlaikymui, nesveikina jo ir per šventes, nesusitinka ir nebendrauja. Mama greičiausiai varo per du darbus, kad sumokėtų mokesčius, aprengtų vaiką keturiems metų laikams ir rugsėjo pirmąją išleistų į mokyklą. Tikriausiai mama grįžta vėlai pavargus ir puola atlikti namų ruošos darbus, o vaikas užmiega taip ir nesulaukęs, kad mama jam paglostys prieš miegą galvą. Atostogos prie jūros ar turiningas laisvalaikis šiai šeimai nepasiekiama svajonė, o susikaupusi dvidešimttūkstantinė alimentų skola antstolių nedomina, nes tėtis visą nekilnojamą ir kilnojamą turtą perrašė giminaičiams ( namas- močiutei, butas- seseriai, mašina-pusbroliui verslas- nelegalus, jis-bedarbis- stovi darbo biržoje)- vargšas! Štai ir kaupiasi mažo žmogučio širdelėje pagieža -išgamai tėvui. Tokių antanų tarakonų mūsų Lietuvoje knibždėte knibžda, o kadangi jų yra ir seime, tai tarakonas tarakono nenaikina- nesodina į kalėjimą, nekonfiskuoja giminių turto, neatima vairuotojo pažymėjimo, kaip kaimyninėje Lenkijoje. Štai jie ir bujoja. Taigi, moteriškės, reikia žiūrėti su kuo vaiką daraisi, o jei pasitaikytų toks kaip tarakonas Antanas, tai pavaišinkite jį Diklofosu.
