O aš nemėgstu visų tų mandrybių. Man patinka, kas greit ir paprastai gaminama. Esu senamadiška ir prieraiši prie senų ir patikrintų dalykų, kurie kelia prisiminimus ir turi savo istorijas.

Vienintelė, turbūt, vieta, "mumių trolių" nepripėduota, tai ši tema. Švaru čia.
Palieku Kalėdinį sveikinimą Jums visiems. Troliams - taip pat. Galbūt, perskaitę širdimi, visi tapsime šiek tiek geresni, jautresni, atlaidesni vieni kitiems.
Su artėjančiomis šv. Kalėdomis.

enjoy
forgive
take a walk
listen to silence
speak your mind
fulfil your promises
smile to your children
run out and call for help
choose a name for a star
change something in your life
listen to a friend help a friend
make a list of what you are best at
take a compliment complete a project
welcome everyone who comes to you
turn off your TV and speak to someone
learn something you always wondered about
allow yourself to fail allow someone to help you
tell your beloved one how much you love him/her
take your time and look at a flower with some attention
breathe deep nurture love make yourself a present read a book
KNOW
YOU ARE
NOT
ALONE

Ačiū, miela Mona, nuostabi sveikinimų eglutė . Visko, kas yra geriausia,linkiu ir Tau.

Fu, fu, fu (nupūčiau dulkes, kas liko nubraukiau su alkūne . Sėdžiu, žiūriu į lubas). Seniai čia buvau.... Pakalbėsiu pati su savimi , nors gal kas nors ir prisijungs.
(Tebežiūrėdama į lubas ) Kokie mes visi nelaimingi. Atrodo, tiek viskas keitėsi, santykiai tarp moterų ir vyrų laisvėjo, paprastėjo, galima netgi turėti vienos nakties nuotykį nežinant savo partnerio vardo ir už tai nesmerks, bet vis tiek tebelikome tokie susivaržę, tokie neatviri ir tokie baikštūs. Esu idealistė, matyt, bet noriu tikėti, kad galima kurti kitokius santykius, kaip tas būdavo vaikystėje: mergaitės, berniukai, visi kartu, kažką žaidžia, rezga, tada išsilaksto, vėl susieina, susipyksta, susitaiko. Ir jau nuo paauglystės viskas ima keistis, berniukai tampa "vyrais", mergaitės - "moterimis" ir visi kažką vaidina: "vyrus" ir "moteris".
Čia aš apie ilgesį paprastų nuoširdžių santykių su vyrais, kada gali kalbėtis apie bet ką: medžioklę, namo statybą, šokius, knygas, meną ar apie tai, pavasaris ateis, ar neateis. Tiesog kalbėtis dviem žmonėms. Be jokių raudonavimų, nesipatoginimo, galvojimo ar aš čia atrodau kaip tikra moteris ir kad jis negalvotų apie savo "tikrą vyriškumą". Ir tik tada, kada gera ir paprasta būti drauge galbūt kartu išgyventi aistrą, švelnumą. Natūraliai, savo laiku, be skubėjimo. Gal tada nereikėtų ir kitų klausinėti, kada pradėti mylėtis susipažinus, nes tas atsakymas būtų nuosavas, be jokio spaudimo iš vidaus ar išorės, o gal tas atsakymas būtų ir: ne, su šiuo mielu žmogumi negali būti nieko daugiau išskyrus bendrus pokalbius.
Kažkaip taip . Atrodo, visi tik ir šneka apie meilę, bet meilės ir nėra . Nors gal daugiau apie seksą šneka kalbėdami apie meilę, bet ir seksas be to atvirumo, permatomumo ryšyje tėra apkrova širdžiai ir, deja, nieko daugiau.

Mieloji, tu stebuklas su savo apmąstymais....
Sveika sugrįžus ir nebeišeik:)

Ugnelė. rašė:Mieloji, tu stebuklas su savo apmąstymais....
Sveika sugrįžus ir nebeišeik:)

Ačiū, Ugnele .
Deja, man neužtenka tolerancijos ilgai būti šitame forume , tik labai retai ir trumpam galiu užsukti.

Niekada nepagalvotum, kad lubos gali duoti tiek peno apmąstymams ir įkvėpimo. Nors gal ir nieko nuostabaus, juk tiesa dažniausiai yra akivaizdi ir slypi paprastuose dalykuose. Gyvenimas pats savaime irgi yra paprastas – mes komplikuoti ir tokiu paverčiame jį. Balta drobė savaime paprasta – komplikuota ji tampa dailininkui žaidžiant spalvomis, potėpiais – komplikuota, bet tuo pačiu unikali.

(iš serijos lubų monologai)

Violetinė viešnia rašė:Fu, fu, fu (nupūčiau dulkes, kas liko nubraukiau su alkūne . Sėdžiu, žiūriu į lubas). Seniai čia buvau.... Pakalbėsiu pati su savimi , nors gal kas nors ir prisijungs.
(Tebežiūrėdama į lubas ) Kokie mes visi nelaimingi. Atrodo, tiek viskas keitėsi, santykiai tarp moterų ir vyrų laisvėjo, paprastėjo, galima netgi turėti vienos nakties nuotykį nežinant savo partnerio vardo ir už tai nesmerks, bet vis tiek tebelikome tokie susivaržę, tokie neatviri ir tokie baikštūs. Esu idealistė, matyt, bet noriu tikėti, kad galima kurti kitokius santykius, kaip tas būdavo vaikystėje: mergaitės, berniukai, visi kartu, kažką žaidžia, rezga, tada išsilaksto, vėl susieina, susipyksta, susitaiko. Ir jau nuo paauglystės viskas ima keistis, berniukai tampa "vyrais", mergaitės - "moterimis" ir visi kažką vaidina: "vyrus" ir "moteris".
Čia aš apie ilgesį paprastų nuoširdžių santykių su vyrais, kada gali kalbėtis apie bet ką: medžioklę, namo statybą, šokius, knygas, meną ar apie tai, pavasaris ateis, ar neateis. Tiesog kalbėtis dviem žmonėms. Be jokių raudonavimų, nesipatoginimo, galvojimo ar aš čia atrodau kaip tikra moteris ir kad jis negalvotų apie savo "tikrą vyriškumą". Ir tik tada, kada gera ir paprasta būti drauge galbūt kartu išgyventi aistrą, švelnumą. Natūraliai, savo laiku, be skubėjimo. Gal tada nereikėtų ir kitų klausinėti, kada pradėti mylėtis susipažinus, nes tas atsakymas būtų nuosavas, be jokio spaudimo iš vidaus ar išorės, o gal tas atsakymas būtų ir: ne, su šiuo mielu žmogumi negali būti nieko daugiau išskyrus bendrus pokalbius.
Kažkaip taip . Atrodo, visi tik ir šneka apie meilę, bet meilės ir nėra . Nors gal daugiau apie seksą šneka kalbėdami apie meilę, bet ir seksas be to atvirumo, permatomumo ryšyje tėra apkrova širdžiai ir, deja, nieko daugiau.

O mane draugai vadina kvailiu ir keistai ziuri, jog negaliu tureti vienos nakties nuotykiu su mergina, nes noriu ja pazinti ir pajusti nors menkiausia artuma, jausma ar ta prakeikta pasitikejima vienas kitu.

Violetine, teisingos, šviesios Tavo mintys. Sveika sugrįžusi ir- pakartosiu Ugnelę - neišeik..
Maldininke, ar taip manantys apie Tave yra tikri Tavo draugai?..