taip labai pritarciau, nemazai mano pazystamu pasieme suniukus is Noaro ir tikrai nesiskunde, gyvuneliai supranta, kad tu juos isgelbejai ir tikrai buna geri, del dresuros nesupratau ka klausi? juk kaip noresi taip issidresiruosi, jei imsi maza bus lengviau... perkant suniukus is veislynu irgi gali pasitaikyti visokiu ...

oi...Noaras, tai gyvunu prieglauda Klaipedoje...

prieglaudose nestabilios psichikos gyvunu nelaiko,nes tikslas siu istaigu rasti jiems namus...as pati savanoriauju vienoje is tokiu...

Mano viena pažįstama turi šunį iš prieglaudos. Mes su ja dažnai susitinkame bevedžiodamos savo šunis. Tai ištikimesnio ir labiau atsidavusio šuns, nei jos, nesu mačiusi. Savo dukrai ji taip pat įtaisė tokiu pačiu būdu šunį. To šunelio meilė savo šeimininkei irgi begalinė... Jeigu man reiktų, aš imčiau šunį iš prieglaudos.

Beabejo yra tikimybe, kad suo bus bailus ar bailiai agresyvus. Bet tai jau iskart matosi - tad reikia pasitart su profesionalu ar labiau ismananciu, ir jis paaiskins kaip issirinkti suniuka. As labai uz emima ciuciku is prieglaudu. Na bet jei abejojat del pasirinkto ciuciaus psichologines bukles - gal geriau rinktis kita. o dresuojasi jie kaip ir visi kiti sunys - puikiai su kasniuku pagalba

Juk ta prieglauda nera kaip konvejeris, negamina ten tik istikimu ir meiliu sunu. Draugas pasieme suni is prieglaudos, sirguliavo tas suo, psichologiskai jam sunkoka buvo, nes per metus du seimininkai ji bande pasiimt ir atgal grazino. Vargo buna kol prisijaukini, daug kainuoja geras maistas ir visi kiti suniski dalykai, kad jis butu grazus ir fainas. Bet suo geriausias zmogaus draugas, o is kur tu ji imsi, dar negarantuoja, kad bus butinai meilus, geras ir labai nores dresiruotis Daugiau tai priklauso nuo suns veisles kokia renkiesi. Gal ir verta bandyt

Nepatarciau niekam imti suns is prieglaudos. Karta padariau tokia klaida ir niekas, net dresuros mokykla, nepadejo su tuo suniu susidraugaut. Jis vis tiek krete eibes viena po kitos, viska grauze, puole nepazistamus zmones ir siaip - neklause. Vienas vargas buvo ir jokio malonumo..

Sveiki, taip jau atsitiko, jog staiga prireike ir man suns. Bet staiga ir kolio. Aisku, niekur neradus veislinio _staiga_ atsitiktinai radau ja prieglaudoje. To pirmojo zvilgsnio niekada gyvenime nepamirsiu. Ir net nebandysiu ji atpasakoti... Ir reziumuosiu - ji netik tapo musu seimos nare, bet mane pazista ir supranta ne tik is zodzio, bet is mano gestu, garsios mimimos, o jau atsidavusi ir kokia drauge - kitasyk ja ivardiju kaip zmogu, mano kai kurie pazistami manes taip nesupranta kaip mano Bona... Siulau nuosirdziai, jeigu reikia tikro draugo, atsidavusio visa savo suniska siela - pradekite suns paieskas nuo prieglaudu... Isgelbesite suni nuo mirties ir turesite nepakartojama drauga...

Motera rašė:Nepatarciau niekam imti suns is prieglaudos. Karta padariau tokia klaida ir niekas, net dresuros mokykla, nepadejo su tuo suniu susidraugaut. Jis vis tiek krete eibes viena po kitos, viska grauze, puole nepazistamus zmones ir siaip - neklause. Vienas vargas buvo ir jokio malonumo..

Na čia tik Lietuvoje taip gali būti, kad tokių nevaldomų šunų neužmigdo. Civilizuotose šalyse, šuniui užtenka tik paurgzti ant žmogaus ir jis pripažįstamas netinkamu "įsivaikinimui" ir migdomas.
Ir normaliai pasiima žmonės iš prieglaudos meiliausius, puikiausius ir draugiškiausius šunius Ir beje neveislinai yra sveikesni ir ištvermingesni nei veisliniai, nes tas grynos veislės palaikymas turi savo imunitetinių minusų
O aš tai net ne iš prieglaudos pasiėmiau, o radau maždaug 3 mėnesių varguolį su virvagaliu aplink kaklą besivalkiojantį aplink konteinerius. Tai vienintelė bėda buvo, kad teko pavargti su įpročiu ėsti viską ką randą pakeliui Ir jau 7 metai tai mano mieliausias nulėpausis