SKYRYBU SKAUSMAS--padekit !!!!

Dieve brangus....buvom kartu su draugu planavom viska i ateiti ir staigei viskas pasikeite...kai jo gimine pradejo kistis i musu reikalus ypac jo tema kuriai tik 28 metai... As draugui pasakiau kad man tai nepatinka...tada likau kalta ir baisenybe kad ji man nepatinka..paskui prase kad jo mamai meluociau nesutikau tai uz viska likau atpirkimo ozys...ir galu gale likau jo palikta...nezinau kaip istverti ta skausma sirdyje..jauciuosi nusivylusi pasimetusi...viskas ivyko pirmadieni...bet per tel bendravom vakar sake kad atvyks pas mane siandien...bet tipo negali reikalai ir pan...kodel vyrai taip zaidzia su jausmais...nezinau myliu ji begalo mylejau taip pat labai palaikiau ir stengiausi kad viskas butu jam tik gerai...o dabar likau tik atpirkimo ozys uz viska...nezinau kaip reikia viska istverti...visokios mintys lenda i galva nors man 23m tik bet jis buvo man pirmasis ir pirmoji tikra meile...jauciuos kazkokia pazeminta...vien jau pats faktas akad palikta del jo artimuju....

Reklama

Siandien eik miegoti, o rytoj gal viskas jau kitaip atrodys.

Kazin kai jauti kad esi palikta vaikino...

Neimk i galva, po kokio 10 palikimo- priprasi. Kazkada savo buvusiam sakiau: jei butum mane tada palikes, buciau pusmeti paverkus, o dabar jau kita myleciau ir laimungai gyvenciau.

bet kad bijau kazkoki kita net pagalvoti kad galiu prisileisti...

tai džiaukis, kad paliko dabar, o ne po vestuvių. gimines turim gerbt, jei įmanoma- mylėt. bet jie neturi reguliuot mūsų gyvenimų. kaip manai, koks būtų buvęs jūsų gyvenimas, jei būtumėt susituokę? abejoju, ar labai smagus

o kad dabar skauda- neabejoju. nuo mano skyrybų praėjo mėnuo. galvoji, skauda mažiau? nei velnio...tik per tą laiką išmoksti mažiau galvot, daugiau užsiimt kuo nors. ir vis dar užeina silpnumas, kai sėdi ir kauki šunim į pilnatį... bet ir tai praeis

taip kad dabar išsiverk, jei jauti poreikį, susitik su draugėmis, veik- kad liktų kuo mažiau erdvės niūrioms mintims

Nusivylusi rašė:bet kad bijau kazkoki kita net pagalvoti kad galiu prisileisti...

Tai labai protinga ir nepulk kitam i glebi - vistiek, nei vineo uzmirsi, kito neprisileisi ir galiausiai jausies dar labiau pazeminta.

imk sportuoti. Vos tik nori verkti - daryk pritupimus, bet kokius jegos pratimus. Ir kvailos mintys leks is galvos ir ilgainiui formos pagrazes.

Gal per daug dėl jo aukojaisi ir jis to nevertino, todėl jauti pažeminimą? Pradėk mąstyti, kad esi tokia šauni, kokios jis net nevertas. Tikėk, kad būsi dar laminga - ir tavo laimė nepriklauso nei nuo jo, nei nuo kito konkretaus žmogaus - ji tavyje. Taip galvodama būtinai pritrauksi vertą tavęs vaikiną, kuris nevers tavęs jaustis pažemintai, o gerbs. Išsiskyrimą reikia išgyventi, "išsirgti" kaip kokią ligą - o tik po to kurti naujus santykius - šitą tu žinai, taigi stiprybės tau.

Nusivylusi rašė:Dieve brangus....buvom kartu su draugu planavom viska i ateiti ir staigei viskas pasikeite...kai jo gimine pradejo kistis i musu reikalus ypac jo tema kuriai tik 28 metai... As draugui pasakiau kad man tai nepatinka...tada likau kalta ir baisenybe kad ji man nepatinka..paskui prase kad jo mamai meluociau nesutikau tai uz viska likau atpirkimo ozys...ir galu gale likau jo palikta...nezinau kaip istverti ta skausma sirdyje..jauciuosi nusivylusi pasimetusi...viskas ivyko pirmadieni...bet per tel bendravom vakar sake kad atvyks pas mane siandien...bet tipo negali reikalai ir pan...kodel vyrai taip zaidzia su jausmais...nezinau myliu ji begalo mylejau taip pat labai palaikiau ir stengiausi kad viskas butu jam tik gerai...o dabar likau tik atpirkimo ozys uz viska...nezinau kaip reikia viska istverti...visokios mintys lenda i galva nors man 23m tik bet jis buvo man pirmasis ir pirmoji tikra meile...jauciuos kazkokia pazeminta...vien jau pats faktas akad palikta del jo artimuju....

Nemyzk, o pradek blaiviai mastyt..Jei neatvyko, reiskias tu jam nereikalinga. Isvis jei vaikinui rupesi jokie artimieji jam nesutrukdys su tavim buti. Tu jam NEREIKALINGA. Isisamonink tai..ir NEI VIENAS VYRAS NERA VERTAS, KAD DEL JO SAU KENKTUM. sPJAUK I JI. SU LAIKU SKAUSMAS PRAEIS.

Mane paliko vyras su kuriuo drauge praleidome 12 metu. Sielos skausmas buvo pragariskas. Taciau neilgai trukus emiau atsigauti ir suprasti, kad mums tikrai daugiau neverta buti kartu, nes tai tiesiog beprasmiskas laiko eikvojimas. Galiausia, visai netiketai, mano gyvenime atsirado naujas zmogus, su kuriuo dabar jauciuosi labai laiminga. Viskas ivyksta nebe priezasties. Ir viskam savas laikas. O skyrybu skausmas mus uzgrudina. Per tokius isgyvenimus tampame brandesni.