Ar uz save turiu moketi pati?

Sveiki. Su savo partneriu esame kartu jau 4 metus. Aš studentė (20m.) jis dirbantis (23m.) Problema tame, jog paskutiniu metu vis dažniau pykstamės dėl pinigų. Man nepatinka tai, jog einant į kavinę ar kiną, ar tiesiog susitikus su draugais, turiu už save mokėti pati. Užaugau tokioje šeimoje, kur vyras vesdamas moterį kur nors pasisėdėti visada mokėdavo už vakarienę, gėrimus, taksi ir t.t. be jokių kalbų ir klaustukų. Pas mus to nėra. Esu iš nepasiturinčios šeimos (ištikus krizei labai pasikeitė finansinė padėtis) ir negaliu visada už save mokėti. Tokiomis akimirkomis tenka atsisakyti vakarienės arba gražiai prašyti, kad susimokėtų pats. Jis supyksta, visada priekaištauja, kad jam tenka mokėti, kai aš neturiu pinigų. Man labai nemalonu ir nejauku. Nežinau ką bedaryti. Bijau, kad ateityje, kai kursime bendrą gyvenimą bus labai sunku. Gyvename atskirai, jis su savo, aš su savo tėvais. Uždirba jis tikrai padoriai, kad galėtų ir manimi pasirūpinti. Ar įmanoma, kad jis pasikeistų? O gal aš esu neteisi šioje situacijoje?

Reklama

Visa esmė yra tame, kas tuos išėjimus inicijuoja, jeigu tai jūsų poreikiai tai gal, sakau gal neteisi jūs. Yra man buvusi tokia pažintis, kai mergina temdavosi susitikti su savo draugėmis (net nežinau kodėl, lyg labai būtų man įdomūs moteriški plepalai) ir negana to, kad moki už ją, dar tekdavo ir už jos drauges. Niek čia nepadarysi buvau jaunas, kvailas, kai atsivėrė akys, pasinaudojau ir draugių padėka už visus pasivaišinimus.
Jeigu nori eiti jis ir paskui kelia scenas, tada problema jame. Žinoma šiaip nėra labai mandagu skaičiuoti svetimus pinigus, o vertinti gali, negali mane išlaikyti gal trupti barakudiška, bet nesigilinkime į tai. Gal vyrukas turi užsibrėžęs rimtus tikslus – sakykim nuosavas būstas, kad jums nereiktų gyventi kartu su tėvais, tada tokie išlaidavimai vadinkime atitolina patį tikslą.

Tai jis ne partneris, o tiesiog pažįstamas, su kuriuo leidžiat laiką draugų kompanijoj. Patarčiau nesvajoti apie perspektyvius santykius. Juk nesuvalgai už šimtines, o jeigu jam gaila kelių litų, tai žinok visada liksi su savo bėdomis ir problemomis pati sau. Ir vaikus reiks išlaikyti pačiai. Baik mokslus, pradėsi dirbti, užsidirbti, ir tada, kai galėsi pati susimokėti už viską ir dar už jį, nuspręsi, ar tau reikalingas toks draugas.
Merginos juk ne dėl to nori būti pavaišintos, kad įlįsti į draugo piniginę. Tai testas, ar vyras rūpestingas, atsakingas, ar jis būtų atrama šeimoje. Ar besirūpinantis tik savimi. Kažin ar charakteris gali pasikeisti, nebent labai iš lėto, praėjus daug metų. Ir ko jam keistis, jam ir taip gerai.

pasimetusi rašė:Sveiki. Su savo partneriu esame kartu jau 4 metus. Aš studentė (20m.) jis dirbantis (23m.) Problema tame, jog paskutiniu metu vis dažniau pykstamės dėl pinigų. Man nepatinka tai, jog einant į kavinę ar kiną, ar tiesiog susitikus su draugais, turiu už save mokėti pati. Užaugau tokioje šeimoje, kur vyras vesdamas moterį kur nors pasisėdėti visada mokėdavo už vakarienę, gėrimus, taksi ir t.t. be jokių kalbų ir klaustukų. Pas mus to nėra. Esu iš nepasiturinčios šeimos (ištikus krizei labai pasikeitė finansinė padėtis) ir negaliu visada už save mokėti. Tokiomis akimirkomis tenka atsisakyti vakarienės arba gražiai prašyti, kad susimokėtų pats. Jis supyksta, visada priekaištauja, kad jam tenka mokėti, kai aš neturiu pinigų. Man labai nemalonu ir nejauku. Nežinau ką bedaryti. Bijau, kad ateityje, kai kursime bendrą gyvenimą bus labai sunku. Gyvename atskirai, jis su savo, aš su savo tėvais. Uždirba jis tikrai padoriai, kad galėtų ir manimi pasirūpinti. Ar įmanoma, kad jis pasikeistų? O gal aš esu neteisi šioje situacijoje?

"Sveiki. Su savo partneriu esame kartu jau 4 metus. Aš studentė (20m.) jis dirbantis (23m.) Problema tame, jog paskutiniu metu vis dažniau pykstamės dėl pinigų. Man nepatinka tai, jog einant į kavinę ar kiną, ar tiesiog susitikus su draugais, turiu už save mokėti pati. Užaugau tokioje šeimoje, kur vyras vesdamas moterį kur nors pasisėdėti visada mokėdavo už vakarienę, gėrimus, taksi ir t.t. be jokių kalbų ir klaustukų. ?
"
http://www.alfa.lt/straipsnis/12902698/Psichologo.komentaras..ar.turiu.uz.save.moketi.pati.=2011-11-10_06-00/

pasimetusi rašė:Bijau, kad ateityje, kai kursime bendrą gyvenimą bus labai sunku. Gyvename atskirai, jis su savo, aš su savo tėvais. Uždirba jis tikrai padoriai, kad galėtų ir manimi pasirūpinti. Ar įmanoma, kad jis pasikeistų? O gal aš esu neteisi šioje situacijoje?

Kai nebeskaiciuosi kas kiek uzdirba. Kai galesi pati save islaikyti tos baimes nebebus.
"Uždirba jis tikrai padoriai, kad galėtų ir manimi pasirūpinti. "
Ar jis padare kazka tokio, kad tavimi turetu rupintis?
"Ar įmanoma, kad jis pasikeistų? "
O gal cia tau reik keistis?
"O gal aš esu neteisi šioje situacijoje?"
Taip, esi neteisi.

Nieko doro ten nepasakė ta psichologė, papilstė teorines žinias ir tiek, išvis pats faktas, kad žmonėms gyvenant atskirai ji kalba apie kažkokias bendras pajamas, bendrą biudžetą yra visiškas nonsencas. Nesigilinamą į pačią problematiką ir priežastis – kas šiuo atveju kelia nepagrįstus priekaištus, ar vienas reikalauja per daug, ar kitas per daug gaili.
Žmonės pas psichologus pagalbos kreipiasi, tik panašu, kad pas juos pakliuvus, ne jums, o jiems mokytis tektų.

Igni rašė:Tai jis ne partneris, o tiesiog pažįstamas, su kuriuo leidžiat laiką draugų kompanijoj. Patarčiau nesvajoti apie perspektyvius santykius. Juk nesuvalgai už šimtines, o jeigu jam gaila kelių litų, tai žinok visada liksi su savo bėdomis ir problemomis pati sau. Ir vaikus reiks išlaikyti pačiai. Baik mokslus, pradėsi dirbti, užsidirbti, ir tada, kai galėsi pati susimokėti už viską ir dar už jį, nuspręsi, ar tau reikalingas toks draugas.
Merginos juk ne dėl to nori būti pavaišintos, kad įlįsti į draugo piniginę. Tai testas, ar vyras rūpestingas, atsakingas, ar jis būtų atrama šeimoje. Ar besirūpinantis tik savimi. Kažin ar charakteris gali pasikeisti, nebent labai iš lėto, praėjus daug metų. Ir ko jam keistis, jam ir taip gerai.
pasimetusi rašė:Sveiki. Su savo partneriu esame kartu jau 4 metus. Aš studentė (20m.) jis dirbantis (23m.) Problema tame, jog paskutiniu metu vis dažniau pykstamės dėl pinigų. Man nepatinka tai, jog einant į kavinę ar kiną, ar tiesiog susitikus su draugais, turiu už save mokėti pati. Užaugau tokioje šeimoje, kur vyras vesdamas moterį kur nors pasisėdėti visada mokėdavo už vakarienę, gėrimus, taksi ir t.t. be jokių kalbų ir klaustukų. Pas mus to nėra. Esu iš nepasiturinčios šeimos (ištikus krizei labai pasikeitė finansinė padėtis) ir negaliu visada už save mokėti. Tokiomis akimirkomis tenka atsisakyti vakarienės arba gražiai prašyti, kad susimokėtų pats. Jis supyksta, visada priekaištauja, kad jam tenka mokėti, kai aš neturiu pinigų. Man labai nemalonu ir nejauku. Nežinau ką bedaryti. Bijau, kad ateityje, kai kursime bendrą gyvenimą bus labai sunku. Gyvename atskirai, jis su savo, aš su savo tėvais. Uždirba jis tikrai padoriai, kad galėtų ir manimi pasirūpinti. Ar įmanoma, kad jis pasikeistų? O gal aš esu neteisi šioje situacijoje?

nuo kada rupinimasis moterimi susiveda tik i finansini jos islaikyma?

Nenuvertink.

"Visi čia publikuojami atsakymai yra tik informacinio ir šviečiamojo pobūdžio ir neatstoja psichologinio įvertinimo ar konsultavimo."

Psichologė nekalbėjo apie bendrą biudžetą, o tik apie bendras pramogas/laiko ir pinigų leidimą bendrai, ir apie kiekvienoje poroje tvarkomus finansus, bet ne bendrus finansus - taigi jos komentaras mano kaip kolegės nuomone yra profesionalus ir tinkamas. Pridursiu,kad mergina gali apriboti pramogas iki tokio lygio kiek ji pajėgi susimokėti už save. jei kviečia vaikinas, turėtų jis ir sumokėti, bendra visų laikų taisyklė - jei nėra kitokio susitarimo. Laikai deja keičiasi - moterų lygybė atsisuka antru galu prieš pačias moteris.

Jei kviecia vyras, tai gali pasakyti: "As neisiu, man per brangu" As butent taip ir darau. Tai ne del issidirbinejimo, ar panasiai, bet reikia tiesiai sviesiai sakyti, kaip yra is tikruju.