Du kartus i ta pacia kaka nelipk. Jei viena karta nepavyko, vadinasi buvo kazkokia priezastis. Greiciausiai nepavyks ir antra karta, ir trecia ir t.t. Bereikalingai save nusikankinsi ir tiek. Atsiras geresniu, tik viskam reikia laiko

menace tikra matosi moteris - nulis logikos ir jokio mastymo Remiantis meance patarimu verta kas menesi keisti partneri, nes kas karta bus vis geresnis

meanace, nemanai, kad gal tiesiog zmogus budamas kartu galejo nebranginti to ka turi? Nemoketi nusileisti? Nemoketi pripazinti savo klaidu? Norejo buti virshesniu santykiuose ir t.t. O kai ishsiskyre, ir suprato, kad tai buvo tiesiog mazvaikishkumas ir pan., pradejo gailetis del to, kad taip nevertino ir nesaugojo to, ka turi. T.y. suprato, kad is ties tai, ka turejo, buvo nuostabu, o blogai buvo delto, kad ieskojo kazko, ko nera (arba liaudiskai tariant "ko nepamete")?

Zinau LABAI DAUG tokiu atveju tiek is vaikinu, tiek is merginu puses. Ishsiskiria, pabuna atskirai, pabegioja per merginas/vaikinus, pazysta pasauli ne is filmu, kol galiausiai supranta, kad tai ka turejo, buvo tobula.


Arba gali laukti princo ant balto kuino...

Jei nieko siuo metu neturi ir prisimeni ji tankiai-parasyk,pasitikrink savo jausmus.Ir Jo,aisku.Tik jis jau gali buti tave uzmirses arba labai isizeides.Todel rasyk ka nors vos ne apie uki ir bites pradzioj.Svarbiausia,kad neizeistu Taves.Todel labai neisijausk,nes tu ji,kiek suprantu,palikai.Draugiskai ir nuosirdziai pabendrauti su buvusia meile nieko blogo.Tik siukstu neissiduok,kad du metus nieko neturejai.Neatversk visu savo kortu.Kaip sakydavo mano mama,turesi nors pries ka lupas pasidazyt.

manau pakankamai kvaila rašyti "apie ūkį ir bites" ir taip labai labai atsargiai, kad tavęs tik neįskaudintų, kad tik nepagalvotų, kad tu pati prašaisi ir kariesi ant kaklo, nes dar neduok die supras, kad tau blogai. Visi ex atsiranda kai jiems blogai, jie vieniši, jiems trūksta dangiškų migdolų iki pilnos laimės.
Ar bandyti jį susigrąžinti ar ne - tau pačiai spręsti. Nepasakei kodėl išsiskyrėt.
Bet jei laikysiesi tokių patarimų - manau viskas baigsis kaip ir pirmą kartą. Ir teisingai sakė vyras - jei manai, kad kažką per mažai vertinai, taip ir reikia pasakyti. Nes reikia pradėti iš naujo, o ne tęsti senas nuoskaudas.
Tik ar žinai kaip ir kuo jis gyvena dabar?

O komplikaciju vadybininkas matau tikras "psichologas". Ir jei butum bent kiek teisus tai galetum didziuotis savimi, savo isvadomis ir savo "galingu" protu. Bet neesi.
nori bajeri pasakau? As vyras ir ka jau ka, bet prie alaus bokalo taves patarimo tikrai neprasyciau.
Nesiulau partneriu keisti kaip koiniu. As tik siulau atidziau paziureti ka renkiesi ir nesokti bet kam i glebi.
Del (ne)branginimo tai patys kalti. As kalbu apie racionalius, vienas kita branginancius zmones.
Pats buvau i ta pacia bala isilipes kokius 4 kartus (jei ne daugiau). Gyvenimas prode, kad sirdis is klaidu nepasimoko. Bet kiekviena karta protas vel prasvieseja (jau buna kiek per velu) ir pamato tikraja realybe, kur tokie du zmones kartu buti tiesiog negali. Ir kiekviena karta vel prasideda tas kvailas tasymasis, draskymasis, skyrybos ir nervai. Kam to reikia?
Turiu ir as pazystamu. Ir labai daug. O viskas yra taip:
Pirmiausia buna meile. Po to lieka prisirisimas. Jei meiles periodu zmones nelimpa vienas prie kito ir issiskiria, tai faktas, kad po kurio laiko, kai liks tik prisirisimas, is ju santykiu nebus visiskai nieko, pagrindo neliks. Kitaip sakant, jei zmones vienas kita aklai myledami negali isbuti vienas su kitu, tai ju bendros ateities buti tiesiog negali (nebent atsitiks stebuklas ir abu iskart nusigludins).
Mano pazystamu praktika:
a) 1-2 metai meiles ir barniu/skyrybu --> skyrybos, arba tasymasis, i kuri ziauru ziureti
b) 2-3 metai meiles. po to vedybos. graziu ziuret i tokias poras, kurios per visa laika nebuvo nei karto rimtai susipyke. santykius reikia puoseleti ir priziureti, su vaikinu (mergina) kalbetis ir buti nuosirdiems. Jei racionaliai mastantys zmones yra tiek skirtingi, kad nesugeba prisitaikyti vienas pre kito, nesupranta vienas kito ir privalo skirtis tai kam stengtis kazka sulipdyti ir "tyciotis is lavono"?

Patarimų, pastebėjau, tai pagal skonį..D
Ir dėl jūsų komentarų:
1) Per tuos dvejus metus nebuvau vieniša. Turėjau kelis žmones šalia;
2) Išsiskyrėm labai kvailai. Mes nei pykdavomės ir nieko tragiško nebuvo. Žodžiu, išsiskyrėm dėl smulkmenos.. Galima sakyti, impulso pagauti.

AskHi rašė:Sveiki, dabar gyvenime kaip ir nieko neveikiu, tai atsirado laiko pamąstyti.. O mąstau ne į tą pusę.. Dabar jokio draugo neturiu, nėra simpatijų. Tiesiog nematau nei vieno artimo, mielo žmogaus savo akiraty.. Ir taip iškilo atsiminimai... Iš pradžių vos ne kiekvieną dieną tik ir begalvodavau apie draugą, su kuriuo išsiskyrėm prieš du metus. Matyt iš visų buvusių jis buvo arčiausiai širdies, taigi paskutiniu metu daugiau apie nieką negalvoju, tik apie jį. Ir mąstau, ar apie jį galvoju, nes buvo geriausias ir dabar nieko nėra aplinkui, ar tiesiog jis man iš tiesų patinka..? Taip baisu rizikuoti. Gali parašyti bet kada. Veikti sąlygos yra. Bet nesirįžtu. O jei į jį atsigręžiau tik dėl to, kad nieko daugiau nėra..? Jei taip, tai nesinorės jo skaudinti... Tikiuosi viskas maždaug aišku..?:)

Manau, kad reiketu rimtai tau susirupinti ir paimt atostogu mastymo laiko atkarpoj

AskHi rašė:Patarimų, pastebėjau, tai pagal skonį..D
Ir dėl jūsų komentarų:
1) Per tuos dvejus metus nebuvau vieniša. Turėjau kelis žmones šalia;
2) Išsiskyrėm labai kvailai. Mes nei pykdavomės ir nieko tragiško nebuvo. Žodžiu, išsiskyrėm dėl smulkmenos.. Galima sakyti, impulso pagauti.

impulso pagauti o kiek metu tada buvo? niolika?

Tau pačiai geriau žinoti. Tačiau jei impulso pakako tam, kad išsiskirti ir nebandyti susitaikyti - tai ne taip jau viskas gerai buvo abiem pusėm.
Gal gal gal jei buvote labai jaunučiai ir nepatyrę... Gal ir galima kurti kažką visiškai naujo. Man - nepavyko nė karto.