AskHi rašė:Sveiki, dabar gyvenime kaip ir nieko neveikiu, tai atsirado laiko pamąstyti.. O mąstau ne į tą pusę.. Dabar jokio draugo neturiu, nėra simpatijų. Tiesiog nematau nei vieno artimo, mielo žmogaus savo akiraty.. Ir taip iškilo atsiminimai... Iš pradžių vos ne kiekvieną dieną tik ir begalvodavau apie draugą, su kuriuo išsiskyrėm prieš du metus. Matyt iš visų buvusių jis buvo arčiausiai širdies, taigi paskutiniu metu daugiau apie nieką negalvoju, tik apie jį. Ir mąstau, ar apie jį galvoju, nes buvo geriausias ir dabar nieko nėra aplinkui, ar tiesiog jis man iš tiesų patinka..? Taip baisu rizikuoti. Gali parašyti bet kada. Veikti sąlygos yra. Bet nesirįžtu. O jei į jį atsigręžiau tik dėl to, kad nieko daugiau nėra..? Jei taip, tai nesinorės jo skaudinti... Tikiuosi viskas maždaug aišku..?:)

AskHi rašė:Patarimų, pastebėjau, tai pagal skonį..D
Ir dėl jūsų komentarų:
1) Per tuos dvejus metus nebuvau vieniša. Turėjau kelis žmones šalia;
2) Išsiskyrėm labai kvailai. Mes nei pykdavomės ir nieko tragiško nebuvo. Žodžiu, išsiskyrėm dėl smulkmenos.. Galima sakyti, impulso pagauti.