Ne, jokiu būdu.
Tiesiog noriu pasakyti, kad turint šeimą ir darant tam tikrus sprendimus, reikia labai gerai pamąstyti. Pamatyti viską ir vienoje, ir kitoje šviesoje, nes tavo sprendimas palies ir kitų žmonių gyvenimą, už kuriuos tu daugiau ar mažiau esi atsakinga.
Nors aš šioje situacijoje pirmiausiai daryčiau pauzę/atsitraukimą savo šeimoje, kad susigaudyti savyje, o tik paskui galvočiau apie skrydį į liepsną.

Jau buvau pamanes, kad istiesu nera su kuo kavos gerti.

trikapeikis intelektualas rašė:Jau buvau pamanes, kad istiesu nera su kuo kavos gerti.

Pasakysiu komplimentą: esate vienintėlis, po kurio komentarų patyriau tiesioginius nuostolius. Po vieno juoko pliūpsnio išliejau kavą. Nuostoliai: kava + subjauroti dokumentai, į kuriuos žiūrėsiu dar apie pusmetį.
Išvada?

Butent tai ir padarysiu - atsitrauksiu, kad susigaudyciau. Nebeatsakinesiu i draugo laiskus, busiu salta bendraujant skype. Bet... tada jis manau pasitrauks... O to as bijau... O zinot ka? Mano temele turbut padejo pradeti kazka tarp 2-ieju zmoniu? Ziurekit, kaip trikapeikis ir ugnele susikalbejo O man paguoda - savo nelaime gal kazkam padejau atrasti nauja. Pirma karta per visa savo naudojimosi internetu laika "isdejau" savo asmenini gyvenima kitiems ir paprasiau patarti, nes anksciau apie tokius forumus buvau ne kokio nuomones. ACIU

Paskaiciau tavo pasakojima, ir jis man primine jaunos mergaites internetines fantazijas. Kaip viskas graziai atrodo kai vyksta virtualioje erdveje... Tu ji jaudini, tu nuostabi, jis be taves negali... Ech... o realybej viskas ims ir apvirs aukstyn kojomis. Siulyciau maziau landzioti po tokias svetaines ir daugiau demesio skirti savo vyrui, o ne isivaizduojamiems meiluziams.

Nereikia rašė:Paskaiciau tavo pasakojima, ir jis man primine jaunos mergaites internetines fantazijas. Kaip viskas graziai atrodo kai vyksta virtualioje erdveje... Tu ji jaudini, tu nuostabi, jis be taves negali... Ech... o realybej viskas ims ir apvirs aukstyn kojomis. Siulyciau maziau landzioti po tokias svetaines ir daugiau demesio skirti savo vyrui, o ne isivaizduojamiems meiluziams.

Su siuo komentaru tame paciame amziaus lygyje.
Visos realios svajones ir fantazijos, priklausomai kiek pastangu desi, virsta realybe.

Su siuo komentaru tame paciame amziaus lygyje.
Visos realios svajones ir fantazijos, priklausomai kiek pastangu desi, virsta realybe.[/quote]

vaje, koks tu nebrendyla. tavo svaiciojimai kaip nekaltos mergaites, nezinau, gal tokia ir esi. arba susenes senbernis visd ar tikintis pasaku tikroviskumu patarimas tau: laukis sedejes forumuose ir dalines nieko vertus patarimus, o geriau islysk i dienos sviesa, susirask realia moteriske, ir gal tada suprasi, kad gyvenime nebuna kaip pasakose

Na dar isiterpsiu - zinau, kad jei susitiktume, romanas garantuotas, ir ne vienadienis... Nes galime kalbetis diena nakti, pomegiai sutampa, poziuriai i gyvenima taip pat... Bet, jis greiciausiai nenori "apsikrauti" ir jaustis antru. Kad ir kaip butu gera mums diena, nakti vistiek tureciau gryzti pas vyra... O gyventi dviguba gyvenima negaleciau... Ir draugas ta zino, kad jei butume kartu, sudauzyciau seima. O jam tai - tabu, nes paties mama paliko teva, kai jis buvo mazas, todel jis supranta, kaip jauciasi vaikas, kurio vienas is tevu iseina. Kazkada uzsimine, kad jei buciau laisva, vaikas netrukdytu, ir jau seniai augintume mano dukryte.... Kaip suprasti? Atsikalbinejimas?

Ne, tai - hipokrizija.