Svečias rašė:

Svečias rašė:

sary rašė:Protingai tu čia rašai Na aš neketinu kaip pamišėlė dabar lakstyti: oi neturiu vaikino. Noriu sutikti savo žmogų ir šiaip tikiu, kad kai bus laikas tai ir atsiras, o ten kažkur eiti sakykim "medžioti" na vaikiška. Internete gal ta anketai šiaip, sakykim pažiūrėti ar kas atkreipia dėmesį ir gal save paguosti, kad kažką darai.
O tu čia išvaizdą turi mintį gal? Na esu gal išvaizdi, tikrai nestambi šiaip figūra nesiskundžiu, jei tą turi omenyje, kaip tobulinimą. Ne dėl kažkokių išvaizdos ar bendravimo trūkumų čia užsiregistravau. Tad tikiuosi atsiras tas žmogus tinkamu metu tinkamoj vietoj ir aš jam būsiu tinkama. Šiaip dabar gyvenu mieste, kur neturiu draugų, tad gal va tai ir bėda, kad jei kur išeiti reikia važiuoti pas draugus, o labai juk ir neprivažinėsi.
Tai va šiaip įdomu ar dar yra laisvų tokių metų vaikinų, nes pati iš aplinkos žinau, kad jau daugelis su antrom pusėm.
Ir kaip ir pats rašei, geriau vienam, nei žmogus tik tam, kad ne vienas būtum. Nieko gero, kai esi ne vienas, bet vienišas.
Šiaip tikiu likimu ir žinau gerai, kad jei labai nori ir tiki, pasistengi tai tikrai turėsi

Na, man irgi 25 m, bet galiu pasidžiaugti, kad savo žmogų atradau Tiesa, ne per internetines pažintis. Tačiau šitas "beviltiškumo" jausmas pažįstamas, nes savo žmogaus po paskutinio išsiskyrimo teko laukti 3 m. Tikrai pamenu, koks jausmas, kai visi aplinkui poruojasi, kai tenka eiti į kiną ar teatrą vienai, kai visi, kurie siūlosi, yra nemieli. Ir ne dėl to, kad "neverti", nesimpatingi - tiesiog ne tavo žmonės. O dėl paieškos plotų, tenka pripažinti, kad moteriškame kolektyve besimokančiai ir tokiam pat kolektyve dirbančiai merginai susirasti draugą tikrai sunkoka. O ir internetinės pažintys, kaip suprantu, jums kol kas nelabai ką davė, nes, jeigu neklystu, esate čia užsiregistravusi jau senokai. Iš draugių patirties galiu patarti radijo skelbimus, susirasti partnerį šokių pamokoms - gal kas nors jums išsirutulios. Turiu omenyje, kad nemažai daliai merginų tokiu būdu pavyko taip susirasti antrąsias puses - tik būkite pasiruošusi, kad teks "dirbti". Pvz., viena mano draugė susirado savo vyrą (seimūno sūnų) per radijo skelbimus. Tačiau ji buvo nusistačiusi limitą - eidavo į susitikimą pasirašinėjusi žinutėmus bent savaitę, automatiškai atmesdavo "nerimtus" ar jai nepriimtinus kandidatus, pvz., išsiskyrusius ar turinčius vaikų, rašančius netaisyklingai, aukštojo išsilavinimo neturinčius vyrus. Ir tiesiog "dirbdavo". Paskirdavo 2 savaitės vakarus tokiems skelbimams ir intensyviems "rašinėjimams". Bet dabar ji yra laimingai ištekėjusi ir augina sūnų. Taigi susitaikykite su mintimi, kad šiuo klausimu turite "dirbti" - panašiai kaip normaliame darbe. Ir prisiminkite, kad renkatės jūs, o jeigu aplinka jums neteikia pasirinkimų - susiraskite juos pati Sėkmės Jums

Wow, kaip paguodei. Dirbu, mokausi, namo parėjusi vos sugebu iki lovos nueiti, o čia dar ir ieškodama vyro turėsiu dirbti? Ar verta save investuoti į tokį reikalą? Dar vieno etato nebepavešiu