Emporija rašė:Noretusi, elenka. Bet ar nebaisu? Nejauti skausmo ir nusivylimo baimes? As jauciu,ir stipria. Bet vistiek myleti norisi... Ir mylimai buti taippat.

Emporija, kai nebebus baisu, kai nebejausi skausmo ir nusivylimo baimės taip stipriai, o tik kažkur toli toli - tolimiausioj sielos kertelėj, tarsi herpio virusas tūnančią ir galinčią be pasirodymo ilgai būti ant "atsarginių suolielo" (juk tokia baimė būdinga visiems be išimties - tik priklauso nuo to, ką ji su mumis daro, ar ji mus valdo, ar mes ją valdom) - tuomet pavyks įsimylėti, ir tai nuostabu

O baimės visi turi, bijom įsimylėti ir nesulaukti atsako, bijom įskuadinti kitą žmogų, bijom netekti jau iprasto savarankiškumo, bjom pradėti kitą gyvenimo etapą. Ir tai daro mus visus išrankius, norim tik garantuotos ilgalaikės meilės, tada neliktu net mažiausios baimės.
Bet vis dažniau pastebim per dideli savo išrankumą, baimę ir protas bando nugalėti ją...

Noreciau nesutikti, net gal ir priestarauti. Bijojimas ar baime, visomis prasmemis, daro gyvenima statiniu. Judejimo prasme.
O "isrankumas" mazai kuo cia detas. Meilei ar aistrai daznas vadeles noretu patiketi. Pastarosiom dazniau protas trukdo. Meile is sirdies. Meilei ar aistrai isrankumas neegzistuoja.

Kai bijau ar bijojau, zengiu ar zengiau, bet su baime. Baime naudoju kaip vakcina nuo "lauru".
Jei Zmogus Myli tai saugo. Saugo nes jam tai brangu. Jei jam tai brangu, tai jis del to ir bijo. Tai naturalu.

Meile tai "konfliktas", tarp sirdies ir proto. Kad "aveles sveikos ir vilkas sotus" tikriausiai ne kiekvienam lemta. Tiems kurie ta baime iveikia praranda Meiles verte. Siame kontekste "baime" tai ilgalaikes Meiles "variklis"
swx

Pamirsau savarankiskuma. tikriausiai Zmogus jau senai negali buti savarankiskas. Jo vieta bendruomeneje.
Seima, bendruomene, valstybe. Tai kelias i jo asmens saugumo jausma. Apie politika nenoriu kalbeti.

Tikriausiai nebus nei vieno priestaraujancio, daznas iesko artumo. Tai koks gi cia prarastas savarankiskumas?! Tikriausiai tai painiojama su prarasti laisve?!
Tesiant tai ka rasiau auksciau, sioje temoje. Meile tai "prarasti prota", tada kalbos nebus apie savarankiskuma.O laisves troskimas tai asmenines erdves stoka.
swx

Mano nuomone, baime - tai savisaugos instinktas. Jei vandens bijosi, neibrides ir nesuslapes plaukti neismoksi. O gerai ismoksi plaukti, kai visu kunu po vandeniu panirsi ir sugebesi orientacijos neprarast.

PWD rašė:O baimės visi turi, bijom įsimylėti ir nesulaukti atsako, bijom įskuadinti kitą žmogų, bijom netekti jau iprasto savarankiškumo, bjom pradėti kitą gyvenimo etapą. Ir tai daro mus visus išrankius, norim tik garantuotos ilgalaikės meilės, tada neliktu net mažiausios baimės.
Bet vis dažniau pastebim per dideli savo išrankumą, baimę ir protas bando nugalėti ją...

Puikiai pasakyta Visiškai taip ir yra. Tik...be baimės nieko nebus, todėl ir lieka žmonės "geriau" vieniši...

Svečias rašė: Tiems kurie ta baime iveikia praranda Meiles verte. Siame kontekste "baime" tai ilgalaikes Meiles "variklis"
swx

Įdomus jūsų požiūris, swx, vertas dėmesio. Aš turėjau omeny atsikratyti tos pirminės suartėjimo su kitu žmogumi baimės - tai būtina, kad iš viso prisileistume prie savęs žmogų. O toliau nenagrinėjau. Jūs įžvelgėte toliau. Man tai įdomu ir svarbu. Taigi - ar tai reiškia, kad Meilė be baimės tiesiog neegzistuoja?

Kazkada senai senai buvo pasaulis kuriame zmones bendravo viena kalba. Tam, kad atskirti savo atsilikima nuo dievu jie sugalvojo pastatyti boksta. Toki boksta, kuris pasieks dangu.
Sakoma, kad dievai ta boksta sugriove. Nuo tada dievu rustybes susilauke zemeje, nekalba viena kalba. Taip pat sakoma, kad nuo tada vienos teisybes nera.

samanta rašė: Man tai įdomu ir svarbu. Taigi - ar tai reiškia, kad Meilė be baimės tiesiog neegzistuoja?

Geriau butu siandiena nekalbeti, bet.
Manau, kad is didziosios raides Taip. Baime ir meile giminingas jausmas is sirdies. Priestarausiu sau, kad tai evoliucija.
Tie kurie Mylejo, saugojo zodi, kad neizeistu ar nebutu neteisingai suprasti. Veliau atsargiai kompromisu, tarp vieno ir kito. Tiems kuriems ateme sia teise, zino kaip tai skauda.

Tie kurie kalba apie ...., bijo buti neteisingai suprasti. Tiems kurie supranta apie ka kalba, kelio pradzia.

Apie ka kalbejo PWD tai is nepasitikejimo savimi. As nesugebesiu kurti. "As juk sakiau, kad nesugebesiu"

Myleti, tai leisti harmonijoje gyventi, nerupestingui vaikui, kuris mano viduje...
swx

samanta rašė:Aš turėjau omeny atsikratyti tos pirminės suartėjimo su kitu žmogumi baimės - tai būtina, kad iš viso prisileistume prie savęs žmogų.

Jei as esu tyras, o mano norai dori. Jei mano zodziuose nera paslepto melo, o jausmai kilnus. As tikriausiai apie nutyleciau kuriam laikui, kad tai butu garbinga. Tai ne baime, o kelio pradzia.
swx