koba rašė:Kažkada skaičiau knygą apie šveplio gydymą. Visi ekipažo nariai užjausdavo jį kad yra šveplas, visaip nuolaidžiavo jam, užjausdavo beveik nesveikai. Kai į jų komandą paskyrė nauja psichologą, jis ištyręs situaciją, pradėjo elgtis atvirkščiai visam ekipažui. Pradėjo pamėgdžioti jo šveplavimą bendraudamas su juo, traukti per dantį, beveik atvirai tyčiotis iš jo. Davedė žmogų iki tokios buklės, kad jis pats nustojo saves gailėtis ir pradėjo normaliai šnekėti. Neriaikia niekad perdaug užjautinėti, nes tada žmogus pats pradeda saves gailėtis, ir iš to visokios depresijos, neurozės. Gaunasi kažkas panašaus į autoprogramavimasi nesėkmėms. Žinoma nereikia ir lazdos perlenkti.