Man tai patinka, bet aplinkiniai itarineja, kad as turiu problemu. O as manau, kad ne, nes as taip pailsiu. Bet niekas to nesupranta, ziuri
Ar dar tokiu esama?
|
|
|
Ar patinka būti vienumoje ilgą laiką?
31 pranešimai(ų) • Puslapis 1 iš 4 • 1, 2, 3, 4
Ar patinka būti vienumoje ilgą laiką?Mane aplinkiniai laiko keistuole. Man patinka karts nuo karto dingti is visu akiracio ir uzsidaryti vienumoje. Na sakykim savaite.
Man tai patinka, bet aplinkiniai itarineja, kad as turiu problemu. O as manau, kad ne, nes as taip pailsiu. Bet niekas to nesupranta, ziuri Ar dar tokiu esama?
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laikaman noris pabuti vienai taip pat...nemanau kad cia prolema..zmones tik nori spausti visus i remus...
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laikaJei tau taip gerai, tai kiti turetu gerbti tavo pasirinkima ir nelysti i akis. Taip jiems ir pasakyk.
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laikaJei tas atsiskyrimas vyksta ne tada, kai turėtum būti darbe, tai man atrodo, visiškai normalus ir pateisinamas poreikis pabūt vienai. Bet jei esi dirbanti ir dirbi kolektyve, kurio darbas susijęs su tavo atliktu darbu, tai pradingimas niekam nieko iš anksto nepranešus būtų keistokas ir neatsakingas. Taip pat keistokai jausčiausi, jei savaitei nieko nesakęs dingtų man artimas žmogus, o po savaitės pasakytų - norėjau pabūt vienas.
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laikaNieko cia blogo nera,viskas normalu. Vienas negali nei dienos isbuti vienui vienas,o kitam vienumos reikia kaip oro..
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laika
Darbas yra darbas, bet artimieji turetu manau mane labiau suprasti.
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laikaTuriu galvoj pranešimą iš anksto artimiesiems, kad nebūtų streso, jog pradingai nežinia kur
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laika
Esama tokių. Bet va, man neaišku: kas tie aplinkiniai arba artimieji? Jei tėvai, giminės ar draugai/bendradarbiai/pažįstami, tai jie be kita ko yra ir tam, kad įtarinėtų. Aplinkinių spaudimas paprastai patikrina, ar poreikis stiprus - silpną savo spaudimu sunaikina. Jei artimieji - vyras ir mažamečiai vaikai, tai nenormalu savaitei dingti, man atrodo. Aš irgi geriausiai pailsiu, kai minimum dviems paroms (nakčiai-dienai-nakčiai) dingstu į visišką (bet aprūpintą minimaliam gyvenimui) vienumą, kur nereikia bendrauti, net žvilgsniu susitikti, nei su vienu žmogumi. Ir dar geriau pailsiu, jei niekas apskritai nežino, kur esu. Toje vienumoje lieki be įprastos aplinkos, buities, darbo, pareigų, statuso, santykių, vertinimų, net be kasdienių malonumų... - be nieko, kuo šiaip arba ramstaisi, dangstaisi, arba dejuoji. Lieka plika gyvastis, gali tada pajusti, kaip jai sekasi būti. Simona, o ką veiki DP svetainėje? Pvz., aš tai ieškau (ne, greičiau laukiu atsirandant) draugo/vyro, ir tame kontekste vis svarstau, ar iš tikrųjų man jo reikia, jei mėgstu ir vienatvę, ir ar atsiras toks, kuriam tokia moteris tiktų. O noro pabūti vienatvėje nelaikau nenormaliu/keistu. Tai atgaiva.
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laikaArtimieji: tevai ir brolis. Vyro ir vaiku neturiu.
O cia parasciauziai ziurineju kaip zmones bendrauja. O pati tikrai nieko neieskau, nes tai ne mano nosiai. ne is graziuju esu, o ir kaip pasakau kuo dirbu (buhaltere), vyrai isgaruoja akimirksniu.
Re: ar patinka buti vienumoje ilga laikaO mes čia visos - išskirtinės gražuolės
31 pranešimai(ų) • Puslapis 1 iš 4 • 1, 2, 3, 4
|
|