Svečias rašė:

Marija rašė:is ESMES,

As pats vaiko noreciau. Bet "is ranku" neimciau. Maza kas ale "mamai ir/ar tevui" i galva saus?!
Tiesa pasakius nelabai suprantu kas galetu imti. Matomai nezino ka reiskia buti mama ar tevu.

Nelabai supratau, ka butent turejote omenyje, sakydamas "maza kas". Bijote blogu genu? Tiesiog idomu. Manau, kai zmogus nori vaiku ir negali ju tureti, svetima gali pamilti ne maziau negu sava.

Marija rašė:Nelabai supratau, ka butent turejote omenyje, sakydamas "maza kas". Bijote blogu genu? Tiesiog idomu. Manau, kai zmogus nori vaiku ir negali ju tureti, svetima gali pamilti ne maziau negu sava.

Pamilti kai kam nera problema. Ka daryti pamilus, jei viena diena biologinei tevai gali apsireiksti ir pradeti galvoti kitaip. Kas tada?! Juk ne is lempos yra slepiami vaiko iteviai.

Hm... skaitant man atsiradu keli neaiskumai:
1. Kiek busimai mamai metu?
2. O ka sako draugas, kaip suprantu gyvena su ja? Jis palaiko jos nora atsisakyti vaiko? Kiek jam metu? Is to kyla klausimas: ar jis yra vaiko tevas?
3. Kodel apie tai nepasake artimiesiems, savo seimai?
Tai kad niekam nesako ir dar draugas palaiko jos nora atsisakyti kudikio...tai kaip suprantu sioj istorijoj neviskas pasakyta. Kazkas slepiama. Tas nusleptas dalykas ir yra vaiko atidavimo ivaikinti priezastis. O tai, kad nuo vaikystes snekejo, kad nenori vaiku, ir dar negimus bijo, kad reikes sedeti kai jis bliauna, tai yra visiskas niekalas. Vaikiskas svaiciojimas. Jei draugas yra busimo kudikelio tevas ir jis busima mama palaiko jos noruose, man tas labiausiai nesuprantama. O nuslepti nepavyks, vis tiek anksciau ar veliau tiesa isaiskes. Tad manyciau geriausias sprendimas butu, kad busima mama pasiklabetu su savo artimais zmonemis, savo seima, o drauge turetu palaikyti ja butent tokiam sprendime ir skatintu greiciau susisiekti.