Fėja rašė:Labas. Norėčiau jums papasakoti savo istoriją.
Pragyvenau su vyru 15 metų. Paskutiniais metais atšalom, nutolom vienas nuo kito, prasidėjo pykčiai ir barniai, todėl nusprendėme skirtis. Skiriamės gražiuoju, nei vienas meilužių neturim, dėl turtų nesipjaunam, tiesiog situacija tokia, kad gyventi atskirai tapo lengviau nei kartu.
Turime du vaikus: 13 metų sūnų ir 14 metų dukrą. Taip jau susiklostė, kad mūsų šeimoje vaikai labiau prisirišo prie tėvo nei prie manęs ir po skyrybų nori gyventi su juo. O aš dar ir darbo pasiūlymą gavau kitam mieste, nei šis, nei tas būtų vaikus temptis su savimi, mokyklas keisti ir panašiai. Juk vaikai to nenori.
Pasitarėm visi ir nusprendėm, kad visiems bus geriau, jeigu vaikai liks gyventi su tėvu, o su manimi bendraus savaitgaliais. Bet problema ta, kad susilaukiau labai neigiamos aplinkinių nuomonės! Reaguoja lyg būčiau savo vaikų išsižadėjusi. Bet aš nesuprantu, kas tame blogo, kad vaikai po skyrybų lieka su tėvu. Juk jie jau dideli ir savarankiški. Kažkokie kvaili stereotipai visų galvose, kad vaikus būtinai turi auginti mama.
Ką jūs manote apie tai, kad po skyrybų atiduodu vaikus jų tėvui? Ar pasielgtumėte taip? Gal pažįstate išsiskyrusių porų, kur vaikai irgi auga su tėvu?