|
|
|
Laimė
35 pranešimai(ų) • Puslapis 1 iš 4 • 1, 2, 3, 4
LaimėKas Jums yra Laimė ? Kada jautėtės ar jaučiatės Laimingi ? Ar Jums yra kažkokie dalykai svarbesni negu Laimė ? Manyčiau, kad nėra svarbesnio dalyko žmogaus gyvenime negu jaustis Laimingu, bet įdomu būtų išgirsti kitų nuomonę. Be to noretųsi pakalbėti apie gražius, optimistinius, malonius dalykus
Re: LaimėNuoširdžiai mane prajuokinai, už ką aš Tau tikrai dėkingas
Re: Laimė
Klausimas sudetingas, nes trumpai atsakineti yra sunku. Taciau paziurekim i vaikus, jie nuosirdesni, be kaukiu: Laime - Saule su didziausia sypsena. Ji priima visus, susildo, paglosto, pamaitina, sviesa apsaugo nuo klystkeliu baisiu. Laimingas tas, kas nuosirdziai sypsotis gali, tai ir jausmo israiska kartu.
Re: LaimėSkaičiau paskutiniu metu tokią knygą: Paul Watzlawick "Kaip tapti nelaimingam" (Vaga, 2005).
Rekomenduoju visiems, kam laimės trūksta Ten rašoma, kad laimės neįmanoma apibrėžti, nors visi jos nori, ir kad Augustinas skyrė 289 laimės sampratas. Bet neišvardinta, o gerai būtų... Ir žydiškas anekdotas, kai tėvas klausia įsimylėjusio sūnaus, kuris su tik viena panele laimingas nori būti: "Būsi laimingas? O kokia tau iš to nauda?" Taigi, kokia nauda? Norim kaži kokio totalaus pasitenkinimo - visose srityse ir plotmėse, ir jei tik kur bent vienoj reikalai pašlyja, jau laimė ir nepilna, jei apskritai dar ją jaučiame. Ji tokia pažeidžiama, ar ne? Negi nėra jai kokio patvaresnio pagrindo? Mažiau norėti ar tyčia jaustis laimingam tarsi ir neišeina... O knyga baigiama citata iš Dostojevskio "Demonų": "Žmogus yra nelaimingas, nes nežino, kad yra laimingas. Tik todėl. Ir tai viskas, viskas! Kas tai supras, iš karto taps laimingas, tuoj pat, tą akimirką..." Štai kokia beviltiškai paprasta išeitis. Tai va. Kadangi ir aš dažnai nesijaučiu labai jau laiminga, tai ir galvoju: kokiu būdu sužinojus ir supratus apie tą savo laimingumą - vieną kartą ir iki gyvos galvos? KĄ reiktų sužinoti ir suprasti, kad nebebūtum nelaimingas? ???
Re: LaimėBuvo pošventinis laikotarpis... Kalėdos, Naujieji metai. Viena kolegė pasakojo, kiek energijos sudėjo į pasiruošimą: dovanų supirkimą, šventinio stalo dekoravimą ir t.t. Tai didelis krūvis, turint omeny, kad darbe irgi darbymetis... ataskaitos, popieriai... Ji su ašaromis pasakojo, kaip šeima nuobodžiaujančiais veidais susėdo prie stalo, tylomis sukirto maistą ir... visi išsiskirstė prie kompiuterių. Ji liko viena suplauti indų. Praėjus 2 mėn. ir ji sužinojo, kad jauniausias sūnus serga nepagydoma liga. Prisiminė mūsų pokalbį ir pasakė: Tada nesupratau, kokia esu laiminga".
Re: Laimė
Šitokia aprašyta buvusi laimė labai jau reliatyvus dalykas. Man atrodo, kad būti laimingai, kai esi pervargus nuo darbo, kai namiškiai kaip kokie kiauliukai tik suryja maistą ir nė nekriuktelėję išsiskirsto, net indų nesusipranta išplauti, kaip turbūt ir už dovanas padėkoti - koks čia laimingumas, kaip tokią "laimę" galima "suprasti"? Manau, nebuvo ji laiminga. Nėr ko tos praeities idealizuoti. Ir vaikas greičiausiai jau tuo metu sirgo, tik dar nežinojo. Kažkodėl nesunku rasti laimę jau praėjusią arba tikėtis, kad tuoj tuoj ji pasirodys... O dabar?
Re: Laimė
Laimingas esi tada, kai viduje gerai jautiesi.
Re: Laimėlaime kai ja gali dalintis su kitais
35 pranešimai(ų) • Puslapis 1 iš 4 • 1, 2, 3, 4
|
|