Vėžiu serga ne tik moterys, o pinigus paimti tai reikia gi iš kažko. O tam kažkam tai jau nieko nebereikia. Pinigai ant medžių neauga. Vieną išgydysi, o šimtą pasmerksi mirčiai. Mirštama ir nuo kur kas lengvesnių, paprastesnių ir lengvai pagydomų ligų, bet va, joms įveikti nėr pinigėlių ir tenka iškeliauti. Yra daug niekinančių visuomenę individualistų, kuriems, ateit, nusispjauti ką mano visuomenė, nusispjaut į kitų nuomonę, poreikius, bet kai nelaimė patį ar pačią ištinka - tada prireikia visuomenės ir jos pinigėlių. Yra ir šimto litų nebesukrapštančių Santariškėse piliečių, važiuojančių su skaudančia galva, neviltimi ir savo nelaime namo, negavę pagalbos. Visai kas kita būtų, jei žmonės būtų drausmingi, darbštūs ir solidarūs - pagelbėtų nelaimėje viens kitam, bet to nėra ir tas nėra skatinama, o atvirkščiai. Politikas yra priverstas spręsti, kaip generolas mūšio laukę, ar prarasti vieną, du, tūkstantį žmonių ir išgelbėti milijoną gyvybių. Tai yra nelengvas sprendimas. Politikai taip pat medžiuose neauga, o juos renka tie patys žmonės, bet atsakomybės prisiimti tai nenori.