pirmiausiai tamstai pas psichiatra reikia. nuo kada del ciaupo tokios tragedijos daromos?
Kitas dalykas savo uki reikia priziureti visa laika o ne tik kai prakiura.
ka darysi kai tevas ar motina numirs? tada jau nert nebeturesi is ko raudoti.

jei dar turėčius tėtį ar mamą - turėčiau su kuo pasitarti. bent vyrą draugą turėčiau...aplink vien moterys, kurioms netenka tuo rūpintis.

Ai, as gal irgi raudociau, jei prakiurtu vamzdis koks. Didelem vyriskom asarom :)
Ne visi moka kazka sutaisyti ar pakeisti. Ir tu ne viena tokia. Zinai, gal ir i nauda iseis - igausi patirties, kur kreiptis ir pas ka prasyt pagalbos, kaip tvarkytis tokios situacijose. Nenusimink ;)

Tu nesi nevykusi ar nieko nesugebanti. Tau trūksta pasitikėjimo savimi! Esi labai jautri ir į viską labai jautriai reaguoji. Taigi pirmiausia sakyk kad esi stipri, tik tam tikrose situacijose pirma kartą atsiduri ir kaip ir kiekvienas žmogus ne iškarto randą sprendimą. Į atsiradusią problemą žiūrėk kaip į iššūkį, kurį įveikusį galėsi didžiuotis savimi. Tiesiog pasitikėk savimi, nepasiduok atsiradus problemai.

kaip rašė:Nežinau, ką daryti. esu tokia bejėgė reikaluose, susijusiuose su buitimi.
prakurio čiaupas -siaubingai išsigąstu, užsiraudu. Blogiausia, kad savo aplinkoje tokiais klausimais neturiu net su kuo pasitarti.
o dar blogiau, kad institucijos, r įstaigos, kurie turėtų oficialiai tuo pasirūpinti laiko už durnelę ir varinėja.
dabar vėl nepakeitė skaitiklių, nes „nėra sklendžių“ ir grasina baudom.
vėl nusiraudojau.
tiesiog negaliu gyventi per visus buitinius nesklandumus.
kaip išmokti vienai susitvarkyti su tokiom problemom

Kuriame Lt gale sitie reikalai?

taip jau yra kad viskas visada genda ir reikalauja prieziuros,kita vertus visko mokėt neimanoma ,dievasa tam ir sukūrė zmones su visai skirtingais pomėgiais ir gabumais kad jie vienas kitam būtų reikalingi ir neraudok cia jei pati problemos neisprendi o prasyk pagalbos tu kurie issprest moka ir zinoma neatsisakyk kai jos taves paprasys kiti ir nesvarbu ae uz atlygį ar kartais ir veltui ,zinok ranka ranka plauna tai ir gyvenime ka tu kitiems tai ir kiti tau ,nors aisku ne visada sakysim yra kategorija zmoniu kurie nori tik isnaudot cia jau nieko nepadarysi .taigi nustok žliumt ir daryk judesį

Natūralu . Man po skyrybų labai erzino tokie visi darbeliai. Nesu tokia kieta moteriškė, kuri taiso spynas ar el. jungtukus . Bet ir nepuoliau į isteriją. Teko prisiminti, kas ką iš kaimynų moka, ką galima pasamdyti už pinigus . Labiausiai nemėgau automobilio taisymo, tikrai pykdavau kam nors sugedus, bet po truputį suradau meistrus, jau žinau, kur ką galima taisyti. Viska įveikiama. Juk pvz. vokiečių vyrija visai tokių darbų nedaro, viskam savi meistrai. Kai atvažiuoja darbo reikalais, pamato, kad mūsų vyrai, dirbantys tam tikrą darbą, sugeba dar būti ir santechnikais, elektrikais ir auto meistrai, būna nustebę.
Nekrisk į neviltį, įveiksi viską . Tai gyvenimo smukmena. Daugelis pavydėtų tik tokių rūpesčių.

Tikrai, kartais ima pavydas okioms moteriškėms, kurios priverčia visus apie save šokinėti pasimavydamos "aš ne tokia kieta"/
O juk reikia - ir darai.. o ne reikalaujamai landžioji pas kaimynus "tu vyras, tai turi man sutaisyti spyną"

Labai jau piktai rašai .Nei čia pasimaivymas, nei landžiojimas pas kaimynus . Juk būna ir tarp kaimynų šilti ir draugiški santykiai. Jie padeda vienuose reikaluose, tu kituose. Ar neteko apie tai girdėti ? Ir ne pasimaivymas pasakyti, kad kažko nemoki ar nesupranti. Ar visos moterys taisosi elektros ar santechnikos gedimus? Gal vienetai. Tikrai šito nemoku ir , nemanau, kad išmoksiu. Negi paliksiu trūkusį vamzdį ir rypuosiu dieną naktį? Natūraliai ieškai išeities.