knyga pades tik tuomet, jei tiki viskuo ka ten raso, o jei atrodo banalybes ten, deje, gali ka tik nori skaityt nieko nepagelbes... depresija tai sunkus dalykas, jei depresija jau pazengusi, tai zmogaus organizmas nepasigamina hormono seratonino (tiklsiau laimes hormonas), jo trukumas organizme ir sukelia baimes ivairias, liudesi, lieknejima, storejima, nemiga ir labai daug blogu dalyku... geriausia mano manymu pagalba, kuria gali suteikt salia esantis zmogus, tai toki zmogu prablaskyt, bendraut, ypac palaikyt sunkumo momentais, kai uzeina priepolis, nepalikt vieno, nes tuomet ir buna sunkiausiai. taip pat zinoma kreiptis i psichiatra, nes be gydytojo, gali isgyt tik vienetai.. suprantama ir psichiatras turi but kuo geresnis (siuo klausimu reik kiekvieno atskiro miesto psichiatrais pasidomet). dar koks patarimas butu, po keliu menesiu gydimo, tarkim po puses metu,(nes si liga gan ilgai gydoma, geriausiu atveju per metus, nors buna atveju, kad zmonems islieka ir visa gyvenima, tik kad silpnesni simptomai) isvykt i kokia poilsine kelione, tarkim i siltuosius krastus, kur silta ir gera, suprantama su serganciu zmogumi turetu vykt ir artimas, mylimas zmogus.. ce jau butu kaip terapija, nes pailsi ir kunas ir siela. deje siai ligai reik daug laiko bei artimuju zmoniu kantrybes ir kuo didesnio palaikymo.

Depresija,tai liga,kazkuo panasi i alkoholizma,darboholizma ir t.t. Pati ja sergu todel galiu tik pasakyt tiek kad kol pats nesuprasi priejes riba niekas tau nepades... Save mylet butina! O uz knygos pavadinima aciu,tikiuos rasiu ka nors tiksiancio ir man

O aš iki šiol savęs nekenčiu. Nedavė dievas nei grožio, nei patrauklumo nei vyriško greito mastymo nei galimybės sprendimus priimt. Visiškas šūdas iš manęs, bet va, gyvenu. Kartais būnu laimingas.
Depresuotam žmogui vienas dalykas visada bus - jis kiekvienu momentą, įvykį ir pan stengsis susieti su savim ir iš blogos pusės. T.y. visada bandys įtikint save, kad jis nieko vertas. Ir automatiškai lįs į nesėkmes, bet tokias garantuotas. Taip jis galvos "o, matai, nepasisekė - šūdas aš, taip ir galvojau". Geras būdas padėti - kelionė. Tegu išvažiuoja kur nors - kiti nepažįstami žmonės, aplinka padeda. Tik grįžus vėl gali prasidėt viskas iš pradžių..

Tomas rašė:O aš iki šiol savęs nekenčiu. Nedavė dievas nei grožio, nei patrauklumo nei vyriško greito mastymo nei galimybės sprendimus priimt. Visiškas šūdas iš manęs, bet va, gyvenu. Kartais būnu laimingas.
Depresuotam žmogui vienas dalykas visada bus - jis kiekvienu momentą, įvykį ir pan stengsis susieti su savim ir iš blogos pusės. T.y. visada bandys įtikint save, kad jis nieko vertas. Ir automatiškai lįs į nesėkmes, bet tokias garantuotas. Taip jis galvos "o, matai, nepasisekė - šūdas aš, taip ir galvojau". Geras būdas padėti - kelionė. Tegu išvažiuoja kur nors - kiti nepažįstami žmonės, aplinka padeda. Tik grįžus vėl gali prasidėt viskas iš pradžių..

Pritariu tau, manau kad labai svarbu kur nors pakeisti aplinka. Pakeisti zmones, nes kartais uzsikertam ties mintimis ka zmones apie mus galvoja, o kai jie nuolat buna salia... Ta pati nuomone, tarsi susitaikymas su situacija, taciau reikia kovoti ir stengtis ir kad aplinka palaikytu.
Kas esate tikintys, paprasykit draugu maldos uz jus (kaip sergantysis).. atrodo tai niekis, bet labai padeda zinot kad kazkas uz tave praso pagalbos, kad nesi vienas... Pasakykit kad uz juos meldziates... pades. Tikrai pasijus geriau zmogus tai girdedamas. Nors atrodo toks mazas dalykas, bet labai svarbus... svarbiau visi tie mazi dalykeliai musu gyvenime, negu kad dideli pasiekimai... Padekit klyst zmonem, klaidos - tik irodo, kad esam zmones paprasti... Ka turiu omeny - labai svarbu buti salia ir neteisti kito uz padarytus nusizengimus, tiesiog buti salia ir laukti, padeti, nekaltinti... Labai svarbu..... Man tai be galo padejo, nesijauti kitu spaudziamas, jautiesi laisviau, nes zinai, kad jie nepyks uz tai... Kad priima tave toki, koks esi, kad nekaltina... ir jei blogai jautiesi... tai zinai, kad tik del to kad save kaltini... LABAI SVARBU ZINOTI, kad kiti i tave ziuri palankiai, kad priima ir rupinasi.

Atsiprasau uz padrikas mintis, bet tikiuosi jos pades.

Beje, dar noriu pasakyt, kad kartais zmones pasimeta tarp daugybes minciu... ir begioja, neranda galo.... Bukit salia ir letai klausinekit apie kiekviena dalyka apie kiekviena minti, (pats esu patyres, kad kartais pasimetu mintyse, kad uzsidarau ir labai reikia, kad kazkas padetu isspresti ... istrukt is "uzburto" rato)

Pasitikejimas - tam reikalingas zmogaus pasitikejimas, kad jis galetu prisileisti jus prie saves, kad nebegtu, kad nebijotu klysti salia jusu ir parodyti tai ka apie jus galvoja...

Sekmes