Jep, tiktai, man dar blogiau visos draugės išvykusios gyventi į užsienį, o sesuo tai vis nepasirašo eit su manim..., o susirasti naujų draugių ne taip jau ir paprasta... nes turbūt vienišos merginos ieško vaikinų... , jei reiks kada kompanijos...

Pažįstamas jausmas. Būna dar ir taip, kad merginos savo vaikinus nuo vienišų draugių per atstumą laiko.. tipo kad nenuviliotų
P.s. pasirašau už naujas pažintis su merginomis

visose draugystėse yra atšalimo momentų. Kartais tiesiog nebenoriu bendrauti su įkyriomis draugėmis, kurios tik užkrauna savo problemas, savo vienišumą, savo nuobodžiavimą ant kitų. Ateit turi eiti linksmintis, o iš tikro - pildyti ų "norus". Ir dar po to atsiranda kažkokie priekaištai užuominos, kad per daug laiko praleidi su vaikinu, kad per daug dirbi, per daug laiko būni namie ir t.t. O man tiesiog, būna momentu kai toks bendravimas vargina ir neįdomus. Jie taip daro visos draugės - gal verta susimastyti kas tokio pačios elgesyje?
Praeina kiek laiko - ir vėl gali bendrauti, gal kaip anksčiu, gal kitaip.

Ji_ rašė: P.s. pasirašau už naujas pažintis su merginomis

Hmm... būtų malonu... iš kokio miesto

As taip pat mielai susipazinciau Nes situacija panasi,visos drauges-su antrom pusem

Jelena rašė:Mano visos draugės turi antras puses, pradedu pulti į neviltį... Kai siūlau susitikti, atranda milijonus priežasčių nesusitikti, o jei ir susitinkam, tai man dar būna noras eiti, linksmintis, o jos lekia pas savo vyrus... nevilty... Patarkit, gal kam panašiai?

Tarp mano draugiu yra tik viena laisva, issiskyrusi, kaip ir as, tad su ja daugiausiai dviese ir tusinames. Kol buvau istekejusi, bendraudavome poromis, dabar gi, man likus vienai, viskas pasikeite. Turincias antrasias puses suprantu ir ant ju negali pykti, nes pati turedama antraja puse elgtumeisi lygiai kaip jos - nepaliktum savo vyro ir skubetum pas ji. Dabar manes laukia balius. Visi bus poromis, o as viena. Tai bus nauja mano patirtis. Visai nelaukiu ir nenoriu. Bet tai neisvengiama. Tai ka cia gali patarti? Ieskokis tokiu pat vienisu, kaip pati, draugiu.

Diore rašė:

Jelena rašė:Mano visos draugės turi antras puses, pradedu pulti į neviltį... Kai siūlau susitikti, atranda milijonus priežasčių nesusitikti, o jei ir susitinkam, tai man dar būna noras eiti, linksmintis, o jos lekia pas savo vyrus... nevilty... Patarkit, gal kam panašiai?

Tarp mano draugiu yra tik viena laisva, issiskyrusi, kaip ir as, tad su ja daugiausiai dviese ir tusinames. Kol buvau istekejusi, bendraudavome poromis, dabar gi, man likus vienai, viskas pasikeite. Turincias antrasias puses suprantu ir ant ju negali pykti, nes pati turedama antraja puse elgtumeisi lygiai kaip jos - nepaliktum savo vyro ir skubetum pas ji. Dabar manes laukia balius. Visi bus poromis, o as viena. Tai bus nauja mano patirtis. Visai nelaukiu ir nenoriu. Bet tai neisvengiama. Tai ka cia gali patarti? Ieskokis tokiu pat vienisu, kaip pati, draugiu.

Na ir kas čia tokio blogo? Vienas dalykas - žmonės turi savo gyvenimus ir be abejo kad pirmenybė, laikas, turi būti skiriama savo šeimai, o po to tik draugams.

Tačiau bijoti, kad vieni poromis, o tu - ne - kiek nebrandu. O tai vadinasi jūs buvote geresnė, kai šalia sėdėjo tas vyras, kuris toks blogas , kad su juo gyventi neįmanoma? Su vyru faina būti baliuje todėl, kad esi su savo ir artimu žmogumi. o kai santykiai šlija to bendrumo jausmo nebėra... argi taip jau buvo jis ta baliu puošmena jums? kažkaip abejoju. truputis daugiau savigarbos nepakenktų.

di77 rašė:

Ji_ rašė: P.s. pasirašau už naujas pažintis su merginomis

Hmm... būtų malonu... iš kokio miesto

Aš iš Kauno..

Ji_ rašė:

di77 rašė:

Ji_ rašė: P.s. pasirašau už naujas pažintis su merginomis

Hmm... būtų malonu... iš kokio miesto

Aš iš Kauno..

O, kaip dažnai i Vilnių užsuki?
Aš į Kauną tai labai retai, kada nuvykstu... geriausiu atveju vieną kartą i metus ir tai į zoologijos sodą
)