Svečias rašė:gyventi be vyro visai gerai...

Stai tikra beda sis jausmas
Visa kita, manau, - tai daliniai rupesciai, sprendziami pinigais, pokalbiais, sypsenom, mainais...

Itikinti save, kad gyvenime vyro nereikia - menas.. Ir stiprus saves apgaudinejimas.

Svečias rašė:Itikinti save, kad gyvenime vyro nereikia - menas.. Ir stiprus saves apgaudinejimas.

Taip, tai ir menas, ir stiprybė. O kas dėl savęs apgaudinėjimo - čia yra svarstyklės: pasveri, ką prarandi ir ką atrandi, turėdama vyrą. Kažkaip dažniau nusveria atradimų lėkštė (kol vyrai letargo būsenoj ).

Svečias rašė:gyventi be vyro visai gerai...

kora rašė:Stai tikra beda sis jausmas
Visa kita, manau, - tai daliniai rupesciai, sprendziami pinigais, pokalbiais, sypsenom, mainais...

Aš tai nesuku sau galvos. Yra vyras... Nėra vyro... Kaip begalvosi visada yra ir pliusų ir minusų. O dėl darbų labai pritariu korai. Turiu bendradarbių, turiu draugų, giminaičių, kaimynų. Galų gale buvusių meilužių. Niekada niekas neatsisakė padėti. Apie natūrinį atsiskaitymą net kalbos nėra. Atsilyginu savo pagalba arba rūpesčiu, jei yriškiui prireikia. O prireikia.... Be to pati išpūtusi akių aplinkui nevaikštau, o viską galvon deduosi, kad kitą kartą prireikus galėčiau ir pati kažką nuveikti.