Jei vyras baigęs tik vidurinę mokyklą arba pradinę, kaip aš, o moters išsilavinimas aukštasis universitetinis, tai prieš mylėjimąsi reiktų, tam, kuris su menku išsilavinimu, pasimelsti.

Aišku geriau kai išsilavinimas panašus. Beabejo gali tai nutikti ko tu bijai. Bet tai nereiškia, kad kai abu yra universitetinio išsilavinimo jog niekad neišsiskirs interesai ir visad bus apie ką kalbetis. Reikia žiureti Į konkrečią situaciją į konkretų žmogų. Ar jis netesė mokslų nes mano, kad mokslas yra šūdas ir televizorius bei alaus bokalas yra geriausi draugai. O gal mokslų nebaigė nes taip susiklostė gyvenimas, mirė tėvai ir reikėjo pradėti dirbti. Arba iš prigimties turi auksines rankas darbiniškai specelybei ( mechanikas, statybininkas ir t.t ) ir jam mokslų is tikrųjų nereikia. Mokslai yra vienas dalykas, visai kitas dalykas kas tai per žmogus su kuriuom bendrauji. Kokios jo vertybes, tikslai, svajones galu gale ar gera su juom ir t.t
Gimineje yra darnios šeimos pavyzdys. Vyras buvo mechanikas kolūkyje, dabar tik ūkinkauja namuose bei visa laika ka nors konstruoja namuose. Juodas namisėda ,niekur neisvaziuoja, net i giminių laidotuves sunku išprašyti. O žmona mokytoja ir šiaip labai aktyvus žmogus. Abu pensininkai dabar, bet dar vistiek meiliais žodeliai vadinasi. Nu smagu pas tokius zmones į svečius nuvažiuoti.

Aukstasis mokslas intelekto neprideda, tik ismoko profesijos. Jei zmogus be paskaitu lankymo daugiau niekuo nesidomejo, tai jis nebus protingesnis uz ta, kuris tik vidurine baige ir taip pat niekuo nesidomejo. Deja dazniausiai niekuo nesidomi tie kurie tik vidurine baige, bet visada buna isimciu. Pazystu ne viena zmogu, apie kuri nepasakysi, kad tik vidurine baiges.

Lelis Borgia rašė:Jei vyras baigęs tik vidurinę mokyklą arba pradinę, kaip aš, o moters išsilavinimas aukštasis universitetinis, tai prieš mylėjimąsi reiktų, tam, kuris su menku išsilavinimu, pasimelsti.

Su tokiu jumoru subtiliu ir religingumu, manau, universitetiniam bendravimui sociai tinka ir pradinis, , taciau, apsaugant seima nuo smulkmenu astriu, kai kada padeda ir popieriukas.

manau, kad tik panasumai zmones gali supancioti .
Skirtumai visuomet bus tos zirkles, kurios pades taska kantrybei, susitaikymui, atlaidumui, o galu gale ir meilei.
Nesakau, kad tik panasus ar labai panasus zmones, gali buti laimingi, bet manau, kad labiau panasus vienas i kita, turi kur kas daugiau sansu tokiais buti, nei tie, pas kurios skirtumu yra didesnioji dalis

Mano atvejis buvo toks. Taip, su laiku nebėra apie ką kalbėti. Žinoma, kalbėti apie buitį vis tiek tenka, bet kartas nuo karto pajusti, kad pati supranti kur kas daugiau ir kad atsiremti turi ne tu, o jis į tavo petį - durnas jausmas... Iš kitos pusės žiūrint - gyventi galima. Tik labai taikytis reikia. Ieškoti gal kokių kitokių bendrų taškų.... Bet su metais juk vis svarbiau tampa vakarais priešais televizorių turiningai pasikalbėti. Ką kalbėti ir kaip?... Jeigu vienam įdomu viena, o kitam - kita?
Ir dar nesutikčiau su tuo, kad išsilavinimas proto neprideda.... Neteko matyti protingo su pradiniu išsilavinimu.

tikrai neverta- mano sesers vyras be issilavinimo ir kuo daugiau metu praeina jiems susituokus, tuo labiau ji gailisi ir sako, kad jau nebegali. Nes zmogus be issilavinimo, reiskia kad toks zmogus ir neispruses

Metas i kalnus prasiplauti smegenis

Manau, kad gali kilti keblumu skirtingo issilavinimo poros santykiuose. Juk issilavines, ispruses zmogus, daznai i viska ziuri, suvokia, priima, supranta kiek kitaip arba visai kitaip nei menko ar nepakankamo issilavinimo zmogus. Tiesiog ilgainiui gali issiskirti interesai, siekiai, tikslai. Del poziurio, suvokimo ir pasaulejautos kontrastu, tarp tu zmoniu ims vertis bedugne... Juk ir mastymas, ir motyvacija skirtingo issilavinimo zmoniu yra skirtingi.