SVEIKI esu pasimetusi,nezinau ko imtis. Gyvenu su vyru,turim 2men dukryte. Iki šiol kaip ir visose šeimose visko buvo,bet dabar trūko mano kantrybe. Jis vairuotojas,vazineja i komandiruotes menesiui laiko. tol kol jis buna isvykes liekam su dukryte vienos, be galo pasiilgstam, laukiam gryztancio,taciau ir gryzes negali skirti mums pakankamai demesio.Kai jis gryzta jo mama netrunka laiko pateikti darbu kuriuos reikia nudirbti jos namuose saraso. o ir darbai trunkantis ne po kelias valandas o visa diena iki velyvo vakaro. susidaro toks vaizdas kad jis neturi teises tureti savo gyvenimo,ji nuolat ji kontroliuoja.per tris savaites matemes gal kokias 2 dienas,ne daugiau. vos mama paskambina meta viska ir lekia,nepaklausias ar man reikia padeti buityje ar ne. mae jaun tas nervina,kiek kalbejom jo atskymas '' nenusisnekek''...

Ar tu garantuota, kad viskas yra taip, kaip atrodo? Jei taip, tai tavo vyras skuduras ir mazgote, nevertas tureti seima. Bet yra ir kitu variantu
1.gal pas meiluze lekia tarp darbu, todel taip noriai mamai padeda
2.gal tingi namie dirbti, nenori vaiku rupintis, o pas mama sedi ir dykineja

spėju, anyta neturi vyro ir greičiausiai nesiruošia ieškotis, nes turi sūnų išsiauklėjusi savom reikmėm tenkinti. nieko nebus su tokiu vyruku, bent kol mamytė gyva. pati skiriuosi su vienu tokiu našlaičiu (našlės sūnumi), kuriam dabar 45 metukai. stenkis būti stipri, rūpinkis daugiau savimi, vaiku ir netsiribok nuo savo draugų ir artimųjų, kad ilgesys ir artumo nebuvimas nesugadintų sveikatos.